Dirbtinis intelektas – ir dabarties, ir ateities technologija
Šarūno Dignaičio teigimu, skaitmeninis raštingumas jau yra tapęs viena iš esminių kompetencijų, padedančių sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje. Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis (PEF, 2020), maždaug 65 proc. moksleivių, kurie šiuo metų mokosi pradinėse klasėse, ateityje dirbs tokius darbus, kurie dar neegzistuoja ir jie neabejotinai bus susiję su įvairiomis technologinėmis sritimis.
Šiemet technologijų bendrovės „Samsung“ atlikta apklausa parodė, kad net 43 proc. Lietuvos moksleivių tvirtai ar iš dalies pritaria teiginiui, kad žinios apie dirbtinį intelektą neabejotinai bus reikalingos ateityje. Tiek pat apklaustųjų mano, kad jos bus reikalingos ateityje ieškant patinkančio darbo.
„Svarbu įsisąmoninti, kad technologijos jau dabar yra taip išpopuliarėjusios, kad jos seniai nebėra ateities dalykas – mes su jomis susiduriame visur čia ir dabar. Todėl mokytis dirbti su dirbtiniu intelektu būtina net nuo pradinių klasių. Jau dabar yra sukurti įrankiai, pradinukus supažindinantys su dirbtinio intelekto galimybėmis“, – sako Š. Dignaitis.
Ekspertas kaip pavyzdį pateikia programėlę „Scratch“, kurią pradinių klasių mokytojai naudoja norėdami išmokyti moksleivius programuoti ir taip apjungti skirtingas akademines sritis.
Technologiniai įgūdžiai skatina kūrybiškumą
Nors technologijos pamokose sulaukia skirtingų vertinimų, Š. Dignaitis įžvelgia nemažai teigiamų šios technologijos pusių.
„Dirbtinio intelekto įrankių naudojimas pamokose gali skatinti kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Šie įrankiai verčia eksperimentuoti bei padeda spęsti sudėtingesnes užduotis“, – teigia pašnekovas.
Suprasdama dirbtinio intelekto įrankių panaudojimo ugdymo procese svarbą, technologijų bendrovė „Samsung“ socialinės atsakomybės projekte „Solve for Tomorrow“ šiais metais suburs 9–12 klasių moksleivius iš trijų Baltijos šalių bendram tikslui. Kartu bus ieškoma technologinių sprendimų, skatinančių mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą, verslumą ir kitas kompetencijas pasitelkiant dirbtinio intelekto įrankius.
Konkurso prizinis fondas, šiemet sieksiantis 16 tūkst. eurų, bus padalintas trims laimėtojų komandoms, pateikusioms originaliausius ir labiausiai pritaikomus sprendimus.
O štai „EdTech“ startuolis „Alfa erdvė“ sukūrė 5–12 kl. moksleiviams skirtą personalizuotą matematikos mokymosi platformą, kurioje yra dirbtinio intelekto įskiepis, padedantis palaipsniui suprasti sunkesnes matematines teorijas.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį ir į neigiamą dirbtinio intelekto įrankių naudojimo aspektą – per didelę priklausomybę nuo šios technologijos, kuri gali pripratinti prie itin greito rezultato ir sumažinti norą iš esmės suprasti sunkesnes taisykles ar užduotis.
Lietuvos mokyklose dirbtinis intelektas dar nepopuliarus
Apžvelgdamas dirbtinio intelekto įrankių panaudojimą Lietuvos mokyklose, Š. Dignaitis pastebi, kad ši technologija čia dar nėra itin populiari ir tai lemia kelios priežastys.
„Visų pirma, yra susiduriama su ryškiu finansavimo trūkumu – šie įrankiai dar nėra pakankamai finansuojami, todėl jie nėra plačiai prieinami mokytojams ir mokiniams. Taip pat svarbu paminėti, kad stinga ir pedagogų, įgijusių tinkamas skaitmenines kompetencijas, todėl tam, kad ši technologija būtų populiaresnė, reikia ir didinti finansavimą, ir apmokyti daugiau mokytojų,“ – sako pašnekovas.
Visgi vidinė pedagogų motyvacija geriau įvaldyti dirbtinio intelekto įrankius gali pagerinti esamą situaciją – tam yra pristatyta būtent mokytojams skirta platforma „Vedliai“, kuri padeda integruoti daugiau technologinių temų pamokų metu.
Apklausos duomenimis, tik 21 proc. moksleivių sutinka, jog jų mokykloje yra integruojami dirbtinio intelekto įrankiai.
Bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ užsakymu apklausą 2024 m. rugpjūčio mėnesį internetu atliko „Norstat“. Tyrimas reprezentuoja 14–19 m. amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 930 respondentų.
