Anot D. Misiūno, švietimas buvo įvardintas kaip viena iš pagrindinių sričių, kurioje dėl DI įtakos turėtų įvykti didžiulis proveržis ir transformacija. Tačiau nors yra daug entuziazmo dėl DI, vis dėlto revoliucijų švietimo srityje kol kas nestebime. „Vien noro neužtenka, reikalingos konkrečios priemonės. Be to, adaptacijos ir pokyčių greitį diktuoja žmogus. Natūralu, kad sprendimų priėmėjai švietime ne kartu su technologijomis užaugę žmonės, tad jų adaptacija yra lėtesnė, skaitmeninis apetitas – mažesnis,“ – sako D. Misiūnas, kartu pabrėždamas, kad tai nereiškia, jog DI švietime nėra naudojamas.
DI padeda dirbti, bet darbo iš švietimiečių neatims
D. Misiūnas išskiria du pagrindinius DI „įdarbinimo“ švietimo srityje privalumus.
„Turbūt svarbiausias dalykas, kad tam tikri DI įrankiai suteikia galimybę individualizuoti mokymosi procesą, t.y. kiekvienas gali mokytis jam priimtinu būdu ir greičiu. Antrasis DI įrankių privalumas – automatizavimas. Švietimo srityje, kaip ir kitose srityse, daug administravimo veiklos ir ji DI pagalba gali būti automatizuota. Tai leidžia greičiau susidoroti su rutininėmis užduotimis ir padeda edukatoriams skirti laiką bei dėmesį svarbiausiai veiklai“, – tvirtina pašnekovas.
Vis dėlto jis įspėja, kad su kai kurių užduočių automatizavimu reikia būti atsargiems. „Pavyzdžiui, algoritmai gali pagerinti grįžtamojo ryšio davimą, tačiau naudos ir galimos žalos riba yra labai plona. Juk gavę automatinius laiškus, turbūt nesijaučiame labai pagerbti“, – teigia rektorius.
„Tai ar DI atims darbą iš švietimiečių? O ar atėmė darbą iš švietimiečių nuotoliniai kursai ir mokymasis internetu, kuris itin išpopuliarėjo pandemijos metais? Ne. Statistika rodo, kad tik vienas iš dešimties, pradėjęs mokytis internetu, nesinchroniniu būdu, baigia savo mokslus. Tuo tarpu atėję mokytis į universitetą, pavyzdžiui, į mūsų vadovų mokyklą, mokslus baigia 10 iš 10. Kodėl? Juk mokytis internetu ir pigiau, ir niekur eiti nereikia. Vis dėlto žmonėms svarbu jausti kolektyvinę dvasią, spaudimą, įkvėpimą, palaikymą, vedimą ir tai padeda nukeliauti tą ne visad lengvą mokymosi kelionę. Žmogiškasis santykis išlieka labai svarbus“, – įsitikinęs D. Misiūnas.
Paklaustas, ar universitetas susiduria su sukčiavimo problema, kai kursinius darbus rašo „ChatGPT“, o ne studentai, rektorius šypsosi.
„Pasitelkę technologijas, tokį darbą greitai identifikuojame, o studentas turi keliauti į etikos komisiją. Vis dėlto naudotis DI ieškant, sisteminant ar redaguojant informaciją tikrai nėra draudžiama. Tai gali būti puiki pagalba studentams mokytis efektyviau, tačiau reikia suprasti, kad DI gali tau padėti sukurti tarpinę medžiagą, o ne galutinį produktą“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas
Svarstydamas apie tai, kaip kinta mokymosi procesas bei tikslai technologijų amžiuje, ISM vadovas sako, kad šiuo metu stebime transformaciją, kai įgūdžiai tampa svarbesni nei žinios.
„Tradiciškai mes mokomės tam, kad įgytume žinių. Tačiau šiuo metu žinios tapo itin lengvai ir greitai prieinamos, ypač su ChatGPT ar kitais įrankiais. Mes vis labiau ir labiau suprantame, kad žinios nėra viskas, priešingai – nuo jų gausos jaučiamės pasimetę. Tai itin akivaizdžiai matome ir stojančiųjų anketose, ypač kalbant apie magistro programos ir vadovų mokyklos studentus. Prieš 5 metus vyravusį žinių poreikį keičia įgūdžių ir profesinių kontaktų tinklo plėtimo poreikis“, – pasakoja D. Misiūnas.
Anot jo, tampa svarbu, kaip tu tas žinias atsirenki, ką su jomis darai ir kokio pokyčio gali pasiekti.
„Todėl svarbiausias įgūdis DI eroje yra ir bus kritinis mąstymas, kuris padės atskirti šališką, nepakankamą, algoritmo sugeneruotą vienpusišką informaciją. Vienas iš pagrindinių švietimo vaidmenų ir bus padėti žmonėms išsiugdyti kritinio mąstymo įgūdį ir juo remiantis priiminėti sprendimus“, – įsitikinęs rektorius.
Jaunoji karta – kiekvienas atranda savo mokymosi būdą
Paklaustas, kokie mokymosi stiliai, įpročiai būdingi jaunajai kartu su technologijomis augančiai kartai, D. Misiūnas pirmiausiai pastebi, kad skiriasi pradinio kontaktų mezgimo būdai. Dažnai prioritetas teikiamas ne gyvam, o nuotoliniam, nesinchroniniam bendravimui: „Dėl to priėmimo į bakalaurą etape, atsižvelgę į tai, kad skambutis telefonu galbūt nėra pageidaujama bendravimo forma, tam turime pokalbius internetu, angl. chat. Stojantysis atsako, kada gali ir nori. Tačiau tapę bendruomenės dalimi studentai puikiai įsilieja ir bendrauja tiek gyvai, tiek nuotoliu,“ – dalinasi universiteto vadovas.
D. Misiūnas atkreipia dėmesį ir į tai, kad socialinė jaunimo ekosistema daug platesnė ir įvairesnė nei ankstesnių kartų: ji ne tik fizinė, bet ir skaitmeninė, ne tik lokali, bet ir globali. Būdami tokie skirtingi ir įvairūs, jauni žmonės nebijo individualizuoti ir savo mokymosi būdo.
„Jie drąsūs, nebijo eksperimentuoti ir ieškoti. Mokydamiesi vieni labiau remiasi dėstytojais, kontaktais su jais, kiti – patys skaito, testuoja, pasitelkia naujus, technologinius įrankius arba taiko tik sau būdingą mokymosi būdų derinį“, – tvirtina pašnekovas.
Jo teigimu, DI įrankių pasitelkimas mokantis turės daugialypį poveikį.
„Kadangi DI algoritmai remiasi vidurkiais, tai iš šių įrankių labiausiai ir išloš tie, kurie yra žemiau vidurkio, t.y. galės kilti iki jo. Taip pat daug laimės ir vadinamieji „super vartotojai“, kurie su technologijų pagalba dar labiau atskleis savo talentą ir įgyvendins drąsiausias idėjas. Tuo tarpu „vidutiniokų“ gali laukti nemažai iššūkių siekiant atrasti savo išskirtinumą ir privalumus“, – prognozuoja D. Misiūnas.
Šiuos ir kitus klausimus, susijusius su technologijų poveikiu švietimo sistemai, D. Misiūnas kviečia plačiau aptarti rugsėjo 17 d. vyksiančioje „Atea Action. Wellbeing in Tech“ konferencijoje.
