„Microsoft“ jau daugiau nei tris dešimtmečius dirba dirbtinio intelekto tyrimų ir plėtros srityje. Jis plačiai įdiegtas mūsų produktuose ir paslaugose, užtikrina mums gerai pažįstamas funkcijas, tokias kaip teksto keitimas balsu ar automatinis vertimas. Tačiau atsiradus naujoms generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) programoms, įskaitant „Copilot“ ir „ChatGPT“, ši technologija iš tiesų atsidūrė dėmesio centre.
Prognozuojama, kad iki 2030 m. dirbtinis intelektas padidins Europos organizacijų ir verslo produktyvumą 20 proc. arba 2,7 trln. eurų. Jei Europos gyventojai sparčiau lavintų dirbtinio intelekto naudojimo įgūdžius ir skaitmenines inovacijas, potencialiai būtų galima uždirbti dar 900 mlrd. eurų ir pasiekti panašų lygį kaip JAV. Pripažindama šios galimybės mastą, Europos Sąjunga (ES) siekia, kad iki dešimtmečio pabaigos 75 proc. viso regiono įmonių naudotų dirbtinio intelekto, debesijos ir didžiųjų duomenų sprendimus.
Europa numato tvarią, produktyvią ir klestinčią ateitį visiems. Debesija ir DI yra labai svarbūs šioje transformacijoje – jie atveria naujas galimybes ir pažangą. Būdama didžiausia pasaulyje pagamintų prekių ir paslaugų eksportuotoja ir pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė, ES yra glaudžiai integruota į pasaulio ekonomiką. Panaudojant dirbtinį intelektą galima sustiprinti šiuos privalumus, skatinti inovacijas, konkurencingumą ir augimą pasaulyje, kuris tampa vis labiau skaitmenizuotas.
Dirbtinis intelektas suteikia neribotų galimybių, jis iš esmės keičia pramonės šakas ir padeda spręsti sveikatos priežiūros, mažmeninės prekybos, gamybos, finansinių paslaugų ir tvarumo problemas. Europoje matome daug puikių pavyzdžių. Lietuva yra parengusi Nacionalinę DI strategiją, kuria siekiama pagerinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą visų labui. Estijoje sukurtas sprendimas „Bürokratt“ yra pirmasis pasaulyje viešųjų paslaugų virtualiojo dirbtinio intelekto pagrindu veikiantis asistentas, padedantis piliečiams naudotis skaitmenizuotomis valdžios paslaugomis.
„Agricloud“, Rumunijoje įsikūręs startuolis, kuria išmaniuosius žemės ūkio sprendimus. Naudojant bepiločius orlaivius ir dirvos lygyje esančius jutiklius, jis renka duomenis, kurie saugomi debesyje ir analizuojami naudojant dirbtinį intelektą, o tai reiškia, kad ūkininkai gali geriau stebėti ir valdyti savo pasėlius. Čekijos bankas „Česká Spořitelna“, pasitelkęs „Copilot“, nustatė tikslą per dvejus metus darbuotojų produktyvumą padidinti 30 proc. MOL grupė Vengrijoje sukūrė visos šalies mastu veikiančią žiedinės ekonomikos ir centralizuotą atliekų tvarkymo sistemą Lenkijoje „Zabka Nano“ parduotuvės naudoja „Smart Store Analytics“, kad klientai apsipirktų patogiau: sklandžiai įeitų ir išeitų pirkdami maisto produktus be eilių prie kasų, pardavėjų ir grynųjų pinigų, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.
„Microsoft“ dirbtinio intelekto įrankius visame pasaulyje naudoja pirmaujančios bendrovės, siekdamos sukurti naują klientų patirtį ir veiklos principus. DI taikymo spektras yra platus ir transformuojantis: nuo „Mercedes-Benz“ virtualaus asistento, iš esmės keičiančio klientų aptarnavimą, iki „Ecolab“ tvarumo iniciatyvų, paremtų dirbtinio intelekto įžvalgomis. Sėkmingas „Coca-Cola Hellenic Bottling Company“ veiklos masto didinimas mažinant sąnaudas rodo DI gebėjimą vienu metu skatinti efektyvumą ir inovacijas. Pavyzdžiui, „Microsoft“ partnerystė su Belgijos farmacijos grupe UCB leidžia jos mokslininkams efektyviau kurti naujus vaistus.
Automatizuodamas užduotis ir veikdamas kaip „antrasis pilotas“, dirbtinis intelektas išlaisvina mus, kad galėtume sutelkti dėmesį į vertingesnę veiklą. Tai per dešimtmetį galėtų padidinti pasaulio bendrąjį vidaus produktą 7 proc. ir padėti kompensuoti iki 2030 m. numatomą 14,8 mln. arba 6 proc. darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą Europoje.
Remiantis naujausiu darbo tendencijų tyrimu (Work Trend Index), dirbtiniu intelektu jau naudojasi 75 proc. pasaulio darbuotojų, dirbančių protinį darbą. Daugelis jų įsidiegė DI sprendimus per pastaruosius šešis mėnesius. Nors darbuotojai mano, kad dirbtinis intelektas didina produktyvumą ir kūrybiškumą, jie į darbą dažnai atsineša savo įrankius, nes iš organizacijų pusės trūksta reikiamos paramos ir tai kelia susirūpinimą dėl duomenų saugumo.
Norėdami pasinaudoti DI galimybėmis, turime puoselėti klestinčią ekosistemą ir padaryti dirbtinio intelekto sprendimus įperkamus ir prieinamus visoms organizacijoms. Būtina sukurti atvirą ir konkurencingą dirbtinio intelekto rinką. Visa DI vertė bus pasiekta jį integravus visose ekonomikos srityse ir kuriant DI taikomąsias programas. Tai priklauso nuo to, ar vadovai nustatys prioritetus ir praneš apie savo įmonės DI strategiją, kartu skatindami eksperimentuoti ir įsitraukti visuose organizacijos lygmenyse.
Atsižvelgiant į tai, kokį vaidmenį DI atliks mūsų gyvenime, dirbtiniu intelektu paremtos inovacijos turi būti derinamos su pastangomis mažinti riziką ir piktnaudžiavimą, pavyzdžiui, dezinformaciją ir informacines klastotes. DI padės spręsti su asmens privatumu ir intelektine nuosavybe susijusius klausimus, taip pat aplinkosaugos problemas. Kad vartotojai būtų saugūs, bendrovė „Microsoft“ rimtai ir atsakingai kuria DI sprendimus, netgi viršydama galiojančių įstatymų reikalavimus ir taikydama aukščiausius saugumo standartus.
Generatyvinis dirbtinis intelektas yra unikali ir galinga technologija, kuri gali sukurti naujų galimybių įvairiuose sektoriuose, padidinti verslo vertę, ypač tokiose srityse kaip darbuotojų įsitraukimas, klientų patirtis, verslo procesai ir inovacijos. Taikydami dirbtinio intelekto gebėjimus, galime padėti priimti strateginius sprendimus, tobulinti veiklą ir skatinti augimą. Skatindamos inovacijas ir išlaikydamos konkurencinį pranašumą šioje naujoje eroje pirmaus organizacijos, kurios laikosi apgalvoto požiūrio į DI diegimą.
