Pasak KTU vyresniojo mokslo darbuotojo Edvino Krugly, pagrindiniai oro teršalų šaltiniai – seni automobiliai ir individualių namų apšiltinimui naudojamos krosnys. O į patalpas tiekiamo oro kokybės užtikrinimas – viena iš pagrindinių priemonių mažinančių neigiamą oro taršos poveikį sveikatai.
„Pagrindiniai oro teršalų šaltiniai miesto aplinkos ore yra senas, lyginant su vakarų Europos miestais, automobilių parkas. Taip pat didelis dyzelinį kurą naudojančių automobilių skaičius. Kitas, ne ką mažiau svarbus oro taršos šaltinis – namuose naudojamos nekokybiškos krosnys. Be to, neretai gyventojai krosnyse sudegina ir namuose susidariusias atliekas, kurios tik padidina susidarančių teršalų kiekį ir jų pavojingumą. Nors tokie veiksmai yra draudžiami, kontroliuojančios institucijos turi mažai priemonių tokių veiksmų pažabojimui.
Beje, spaudoje vis dažniau konstatuojama padidėjusi oro taršos problema, kuri tam tikrose miesto vietose siekia Kinijos didžiųjų miestų taršos lygį. Tačiau aiškios strategijos, kaip suvaldyti šią taršą ir jos poveikį žmonių sveikatai – nėra. Be to, bene 90 proc. savo laiko žmonės praleidžia patalpose. Tad į jas tiekiamo oro kokybės užtikrinimas – viena iš pagrindinių priemonių mažinančių neigiamą poveikį sveikatai. Šiuo metu Lietuvoje oro tiekimo sistemose dažniausiai naudojami tik žemo efektyvumo filtrai, kurie pašalina tik dalį pavojingų ore esančių kietųjų dalelių, tačiau visiškai nepašalina nano dalelių ir pavojingų dujinių teršalų. Atsižvelgdami į tai, pradėjome ieškoti išeities. Taip gimė idėja sukurti inovatyvią oro valymo technologiją“, – dėstė E. Krugly.
Pasak Kauno technologijos universiteto mokslininko, pasitelkiant pažangiausius teršalų skaidymo metodus bus sukurtas naujos kartos įrenginys, kuris iš oro pašalins nano daleles bei pavojingus dujinius teršalus.
„Naujas įrenginys kuriamas pasitelkiant ekologinio dizaino principus: nenaudos cheminių medžiagų, jo veikimo metu nesusidarys atliekos, įrenginys naudos tik nedidelį elektros energijos kiekį. Ateityje tikimąsi komercializuoti sukurtą įrenginį. Šis nesudėtingai galės būti įdiegtas privačiuose namuose ar ofisuose, į jau egzistuojančią ar naujai diegiamą oro tiekimo sistemą.
Naujų ekotechnologijų kūrimas – didelis iššūkis, kurio sprendimas prisideda prie 17 Jungtinių Tautų iškeltų tikslų žmonijos išlikimui įgyvendinimo. Svarbu tai, kad studentai turi galimybę dalyvauti ieškant problemų spendimų ir kuriant naujas technologijas, kurios pakeis mūsų ateitį. Nepakanka vien tik konstatuoti aplinkosaugines bei sveikatai įtaką darančias problemas, būtina ieškoti naujų kūrybingų sprendimų. Jie leis išsaugoti egzistuojantį neprastesnės kokybės pasaulį ateities kartoms. Džiugu, kad studentai aktyviai siūlo sprendimus egzistuojančioms problemoms, ateityje ruošiasi kurti ekotechnologijomis grįstą verslą“,- pasakojo E. Krugly.
Inovatyvi technologija, įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą, bus sukurta per dvejus metus. Šiuo metu prie projekto dirba keturi jaunieji mokslininkai, bei keturi studentai. Atlikus testavimą realiomis sąlygomis šį įrenginį išleisti į rinką planuojama po trejų metų. Jo gamyba perims mokslininkų vystomas startuolis.
