Po vos antro nuodugnaus neandertaliečio genomo sekvenavimo ketvirtadienį mokslo žurnale „Science“ paskelbtos išvados pateikia išsamesnį mūsų išnykusių protėvių vaizdą ir duomenis apie 16 naujai atrastų neandertaliečių genų variantų, kurie buvo perduoti šiuolaikiniams žmonėms.
Rezultatai patvirtina kai kuriuos dalykus, kurie jau buvo žinomi, pavyzdžiui, tai, kad neandertaliečiai gyveno mažomis, izoliuotomis populiacijomis ir kryžminosi su Homo sapiens atstovais, migravusiais į šiaurę iš Afrikos.
Naujasis genomas yra neandertalietės, kuri gyveno maždaug prieš 52 tūkst. metų dabartinės Rytų Europos teritorijoje.
Iki jos genomo sekvenavimo vienintelis aukštos kokybės sekvenuotas neandertaliečių genomas buvo gautas ištyrus individą iš Altajaus kalnų Sibire, gyvenusį maždaug prieš 122 tūkst. Metų.
Altajaus neandertalietės genai parodė, kad jos tėvai buvo vienas kitam giminės, galbūt – netikri brolis ir sesuo, arba teta ir sūnėnas, arba dėdė ir dukterėčia.
„Altajaus neandertalietė gyveno mažoje artimų giminaičių grupėje ir buvo artimų giminaičių vaikas, ir daug žmonių manė, kad tai tipinis neandertaliečių elgesys“, – sakė Ciuricho universiteto Antropologijos instituto ir muziejaus kolekcijų direktorė ir dėstytoja Marcia Ponce de Leon (Marsija Ponsė de Leon).
Tačiau naujasis tyrimas rodo, kad neandertaliečiai iš Vindijos rajono Kroatijoje „gyveno daug atviresnėse grupėse, galbūt panašiose į ... šiuolaikinių medžiotojų-rankiotojų“, – rašė ji elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP. Naująjį tyrimą ji gyrė už „svarbias naujas įžvalgas“.
Neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 35 tūkst. metų. Konkrečias priežastis gaubia paslaptis, bet žinoma, kad jie gyveno palyginti mažomis, maždaug 3 tūkst. individų grupėmis.
Ilgą laiką neandertaliečiai buvo įsivaizduojami kaip nelabai protingi olų gyventojai, bet dabar mokslininkai žino, kad jie atlikinėdavo apeigas, dekoruodavo papuošalus, rūpindavosi vyresniaisiais, naudodavo primityvius vaistus ir galbūt praktikavo kanibalizmą.
Pagrindinis tyrimo autorius Kay Prueferis (Kajus Priuferis) sakė, jog labiausiai nustebo aptikęs, kad minimi du aukštos kokybės genomo pavyzdžiai rodo pačias jų šeimininkes esant artimas viena kitai, nors jas skyrė didžiulis atstumas ir laikas.
„Tai rodo, kad neandertaliečių populiacijos dydis turėjo būti mažas“, – sakė jis AFP.
DNR įžvalgos
Antrame „Science“ publikuotame straipsnyje analizuojami keturių anatomiškai šiuolaikinių žmonių, kurie gyveno maždaug prieš 34 tūkst. metų ir kurių palaikai buvo rasti Sungirio kapavietėje Rusijoje, genomai.
Šie keturi vyrai nebuvo giminės, jų genome nėra jokių inbrydingo ženklų ir tai rodo, kad šie medžiotojai-rankiotojai partnerių ieškojo ne savo klanuose.
„Jų populiacijos struktūrą, kaip atrodo, išties (labiau nulėmė) tolimasis kryžminimasis, palyginti su neandertaliečiais, ir tai gali būti kaip nors susiję su tuo, kad šiuolaikiniai žmonės suklestėjo – mes galėjome palaikyti platesnius socialinius tinklus“, – aiškino Viskonsino universiteto Madisone antropologijos profesorius Johnas Hawksas (Džonas Hoksas).
J.Hawksas, kuris šiuose tyrimuose nedalyvavo, sakė, jog šis darbas „netransformuoja mūsų požiūrio į neandertaliečius, bet suteikia mums daug geresnes galimybes aiškintis, kuo jie su mumis pasidalijo“.
Naujai ištirtas neandertalietės genomas yra artimesnis žmonių genomui nei senasis; naujajame yra „naujų genų variantų“, kurie „yra svarbūs dabartinių laikų žmonėms“, sakoma straipsnyje.
Tarp šių genų variantų yra susijusių su „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, vitaminu D, valgymo sutrikimais, riebalų kaupimųsi, reumatoidiniu artritu, šizofrenija ir reakcija į neuroleptikus, nurodoma straipsnyje.
Mokslininkai dabar taip pat mano, kad neandertaliečių DNR dabartinių žmonių genome yra svarbesnė nei manyta anksčiau, išskyrus afrikiečius, kurių protėviai nesikryžmino su neandertaliečiais.
Dauguma dabartinių neafrikiečių turi 1,8–2,6 proc. neandertaliečių DNR, sako mokslininkai. Anksčiau buvo manoma, kad šis skaičius yra 1,5–2,1 procento.
„Rytų azijiečiai turi kažkiek daugiau neandertaliečių DNR (2,3–2,6 proc.), nei žmonės Vakarų Eurazijoje (1,8–2,4 proc.)“, – rašoma straipsnyje.
Tačiau pranešimą, kad neandertaliečiai gali būti susiję su mūsų ligomis, M.Ponce de Leon ragino vertinti skeptiškai.
„Mano nuomone, tai statistinė klaida, kurią nulėmė faktas, kad genomo sekvenavimas turi stiprią klinikinę tendenciją. Dėl to su ligomis susiję genai atsiduria dėmesio centre“, – elektroniniame laiške rašė ji.
