Aerozoliai – tai dispersinės sistemos, sudarytos iš dujinės terpės, kurioje yra pasiskirsčiusios labai smulkios kietos arba skystos medžiagos dalelės. Gamtoje tai įvairios dulkės, dūmai, degimo produktai, vandens lašeliai (debesys, rūkas), ledo kristalėliai, žiedadulkės. Net gryname ore būna dešimtys tūkstančių dalelių litre.
1927 m. norvegų inžinierius Ericas Rotheimas (1898–1938) užpatentavo pirmąjį aerozolinio balionėlio modelį. Tačiau tokio balionėlio idėja buvo kilusi jau 1790 m. Prancūzijoje.
JAV ginkluotųjų pajėgų užsakymu patobulinę E. Rotheimo balionėlį šiandieninį aerozolinį purkštuvą 1941 m. sukūrė amerikiečiai Lyle’as Goodhue ir Williamas Sullivanas. Aerozoliais su insekticidais nuo vabzdžių gynėsi JAV armijos kariai.
Šeštajame dešimtmetyje daug gaminių imta pakuoti aerozoliniais balionėliais, jie labai paplito kosmetikoje, dažymo ir valymo darbuose, buityje. Tai dezodorantai, kvepalai, plaukų lakas ar standikliai, oro gaivikliai, augalų ir žemės ūkio produkcijos apsaugos priemonės. Aerozoliniai dažų balionėliai pagimdė grafičių meną.
Daug medicininių preparatų taip pat naudojami aerozolių pavidalu. Aerozoliai būtini sergant bronchine astma ir kitomis kvėpavimo takų ligomis. Diabetikams kasdien reikia leisti injekcijas, o jų būtų galima išvengti insulino miltelius įpurškiant su aerozoliu. Dr. V.Ulevičius, tyrinėjęs aerozolius ir JAV, drauge su kolegomis sukūrė generatorių purkšti insulino miltelius.
Tačiau XX a. viduryje dar niekas nenumanė, kad aerozoliniai purkštuvai gali atnešti ir daug žalos.
Anksčiau juose daugiausia naudotos freono dujos. Patekę į atmosferą freonai joje išlieka nuo 75 iki 100 metų ir intensyviai ardo ozono sluoksnį. Kalbos apie aerozolių žalą ypač sustiprėjo po 1985 m., kai anglų mokslininkai virš Antarkties aptiko pirmąją ozono skylę. 2000 m. freonus gaminti ir naudoti uždrausta. Pramonės įmonės visame pasaulyje raginamos mažinti atmosferos užterštumą aerozolinėmis dalelėmis baiminantis globalaus klimato atšilimo.
Lietuvoje aerozoliniai purkštuvai ėmė rastis apie XX a. septintąjį dešimtmetį. Paprastai tai buvo iš užsienio atkeliavę kūno dezodorantai, kurie į mūsų buitį atnešė daugiau malonių kvapų. Jie pakeitė iki tol naudotas liaudiškas priemones nuo prakaitavimo: šalavijų antpilą, ąžuolų, gluosnių žievės ekstraktą arba dažniausiai naudotą paprasčiausią acto tirpalą. 1970 m. įkūrus gamybinį susivienijimą „Lietuvos buitinė chemija“ aerozolinių purkštuvų forma pradėti gaminti plaukų lakas, oro gaivikliai ir kitos buityje naudojamos priemonės.
