Radijo patento savininku tapo italų fizikas Guglielmo Marconi (1874–1937). Bet technika turi daug tėvų...
Pirmasis apie tai, kad gamtoje esama žmogaus akiai nematomo spinduliavimo, kurį dabar vadiname elektromagnetinėmis bangomis, dar 1865 m. ėmė kalbėti škotas Jamesas Clarkas Maxwellas. Signalus, kuriuos galėtume vadinti radijo signalais, 1879 m. Londone pirmasis perdavė ir priėmė anglas Davidas Edwardas Hughesas. Bet pats jis nesuprato savo išradimo svarbos ir 20 m. apie tai neskelbė.
Vokietis Heinrichas Rudolfas Hertzas 1887 m. sukonstravo kibirkštinį radijo bangų generatorių bei imtuvą ir sukėlė šias bangas, vėliau pavadintas jo vardu. Rusas Aleksandras Popovas sukūrė anteną, kuria naudodamasis 1896 m. pasiuntė 250 m nuotoliu pirmąją istorijoje radiogramą. Serbas Nikola Tesla beveik tuo metu kūrė belaidį telegrafą.
Susipažinęs su H.R.Hertzo eksperimentais G.Marconi pirmasis tai ėmė naudoti praktiniais tikslais ir 1895 m. užfiksavo signalo perdavimą didesniu kaip 1,5 mylios nuotoliu.
Pirmasis radijo ryšys buvo šiek tiek kurioziškas. G.Marconi savo asistentą su imtuvu pasiuntė už keleto mylių, bet asistentas neturėjo siųstuvo, tad paėmė medžioklinį šautuvą, kad patvirtintų radijo bangų sklidimą. Kai G.Marconi išgirdo asistento šūvį, suprato, kad radijo bangos jį pasiekė.
Kai Italijos vyriausybė liovėsi domėtis jo eksperimentais, G.Marconi 1896 m. atvyko į Britaniją ir čia elektromagnetines bangas perdavė 7 kilometrų atstumu. Kitais metais jau demonstravo signalo perdavimą 16 km atstumu ir patentavo pirmąjį pasaulyje belaidį radijo ryšį. 1901-aisiais, pasinaudodamas aitvaru, G.Marconi iš Britanijos perdavė signalą į JAV. Tarp siųstuvo ir imtuvo atstumas padidėjo iki 3500 kilometrų. 1909 m. G.Marconi už darbus radijo ryšio srityje gavo Nobelio premiją.
Italų išradėjas tekstinius pranešimus koduodavo pagal Morse’s abėcėlės principą. 1906 m. JAV pirmą kartą radijo bangomis perduotas ir žmogaus balsas.
Kitas svarbus žingsnis buvo padarytas 1907 m., amerikiečių inžinieriui Lee de Forestui (1873–1961) išradus vakuuminę lempą – triodą. Nuo tada prasidėjo sparti radijo plėtra. Netrukus pavyko koduoti ir perduoti muziką. 1910 m. iš „Metropolitan Opera“ teatro 20 km spinduliu buvo transliuojamas E.Caruso dainavimas. Nuo 1916 m. amerikiečių išradėjas L.de Forestas pradėjo transliuoti naktinius koncertus. Tik po ketverių metų bendrovė „Westinghouse“ Pitsberge įrengė pirmąją radijo transliacijų stotį.
1926 m. birželio 12 dieną, sekmadienį, 19 val. Lietuvoje į eterį nuskriejo pirmieji lietuviški šaukiniai: „Alio alio. Kalba Kaunas. Lietuva.“ Pranešėjas Petras Speičys perskaitė Švietimo ministerijos sveikinimo žodį, kelias Eltos naujienas. Toliau lietuvių, esperanto, vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite!“ Tokia buvo pirmoji lietuviška radijo laida, trukusi pusvalandį.
Atsiliepimai buvo gauti iš Briuselio, Hamburgo, Klivlando. Spauda rašė, kad Lietuvos radijas buvo girdimas net Kalifornijoje.
1926-aisiais Lietuvoje buvo užregistruoti 323 radijo imtuvai. Prie radijo populiarinimo daug prisidėjo šiaulietis Stasys Brašiškis (1896–1989). Būdamas didelis entuziastas ir turėdamas radijo technikos pagrindus, gautus studijuojant Leipcige, savo namuose Šiauliuose įkūrė radijo laboratoriją, kuri veikė iki 1940 metų. Kartu su fizikos mokytoju Kostu Dambrausku (1899–1958), kuris vienas pirmųjų atsiliepė į Lietuvos radijo šaukinius, ėmėsi gaminti pigesnius radijo imtuvus, įrenginėti antenas. Nuo 1958 m. radijo imtuvus gamino Kauno radijo gamykla. Visi radijo aparatai buvo registruojami, savininkai turėjo mokėti abonementinį mokestį.
