Pirmąjį plaukų džiovintuvą, nusižiūrėdamas į vakuuminį siurblį, 1890 m. sumeistravo Alexandre’as Goldfroy ir pastatė jį savo kirpykloje Paryžiuje. XX a. trečiajame dešimtmetyje pasirodė JAV firmų „Racine Universal Motor Company“ ir „Hamilton Beach Co.“ pagaminti rankiniai elektriniai plaukų džiovintuvai. Jie buvo dideli, svėrė beveik kilogramą ir naudotis jais buvo tikras vargas. Pasitaikė šių džiovintuvų perkaitimo atvejų ir net žūčių nuo elektros srovės.
Ketvirtajame dešimtmetyje firmos „AEG Hausgeräte GmbH“ pagaminti fenai jau buvo gana maži, lengvesni ir patogesni. Džiovintuvų korpusams pradėjus naudoti plastiką prietaisai dar palengvėjo. Nuo 1941 m. Niurnbergo (Vokietija) buitinių prietaisų gamybos bendrovei „AEG Hausgeräte GmbH“ (dabar AEG) priklauso prekės ženklas FOEN (arba FÖN).
Profesionalaus kirpėjo rankose šis prietaisas tampa puikiu šukuosenos formavimo įrankiu. Džiovintuvų yra rankinių, stacionarių (naudojamų grožio salonuose), su reguliuojama pučiamo oro temperatūra, oro srovės stiprumu, jonizuotu pučiamu oru.
2010 m. Altajaus krašto Bijsko technologijų instituto mokslininkai paskelbė sukūrę ultragarsinį plaukų džiovintuvą, kuris visiškai nekenkia sveikatai. Šis prietaisas vietoj karšto oro skleidžia ultragarso bangas. Jos prie plaukų sukuria didelio dažnio bangavimą (daugiau kaip 22 tūkst. kartų per sekundę) ir plaukus išdžiovina maždaug 11 kartų greičiau nei įprasti plaukų džiovintuvai. Tokių džiovintuvų masinė gamyba dar nepradėta, bet žadama, kad jie gana greitai pasieks vartotojus.
Fenais vadinami ir techniniai džiovintuvai, kurių pučiamas oras įkaista net iki 300–500° C. Jie naudojami statybose įvairiems paviršiams džiovinti, klijuojamiems paviršiams pakaitinti, užšalusiems vamzdžiams atšildyti, plastikinėms detalėms pakaitinti norint suteikti joms reikiamą formą.
Lietuvoje sovietmečiu kirpyklose moterys plaukus džiovinosi sėdėdamos po vadinamaisiais puodais – stacionariais džiovintuvais. Namuose rankiniu elektriniu džiovintuvu naudojosi reta. Daug dažniau tam buvo naudojami lietuvių meistrų gaminami elektriniai rankų džiovintuvai „Vėjelis“. Juos 1963 m. rugsėjį pradėjo gaminti Utenos laboratorinių krosnių gamykla, įsteigta 1960 metais. 1965 m. buvo pagaminta 6 tūkst., o 1985 m. – daugiau nei 11 tūkst. džiovintuvų. Tapusi bendrove „Utenos elektrotechnika“ gamykla 2004-aisiais susijungė su kita Utenos bendrove „Umega“. Naujosios bendrovės „Umega“ padalinys ir toliau gamina elektrinius rankų džiovintuvus.
