1840 m. anglas Warrenas de la Rue sukūrė kaitrinę lemputę su platinos spirale, bet ji neišpopuliarėjo, nes nebuvo priemonių sukurti joje pakankamą vakuumą, kad siūlelis nesudegtų. Amerikietis Johnas Wellingtonas Starras 1845 m. užpatentavo savo elektros lemputę. Vokiečių kilmės amerikietis mechanikas Heinrichas Göbelis tvirtino, kad 1854 m. jis taip pat sukūrė elektros lemputę. 1874 m. panaudodamas anglies siūlelį tai padarė ir rusų inžinierius Aleksandras Lodyginas.
Kad anglies pluošto siūlelis vakuume dega, bet nesudega, buvo žinoma seniai. Amerikiečių verslininkas ir išradėjas Thomas Alva Edisonas (1847–1931) nusprendė iš šio patyrimo susikrauti kapitalą. Jis neišrado elektros lemputės, bet sukonstravo ekonomiškai efektyvią lemputę, ją viešai pademonstravo ir atvėrė kelią plačiam praktiniam tokių lempučių naudojimui.
Savo bendrovėje Edisonas išbandė daugiau kaip 6 tūkst. medžiagų lemputės siūleliams gaminti ir apsistojo ties suanglėjusiomis bambuko skaidulomis. 1879 m. spalį viena jo lempučių švietė 40 valandų. Po dviejų savaičių Edisonas užpatentavo savo išradimą – jam pavyko iš lemputės beveik visiškai išsiurbti orą. Vėliau sugalvojo ir lemputės įsukimo sriegius.
Savo fabriką Edisonas apjuosė laidų tinklu ir liepė iškabinti lemputes tarp medžių ir gatvėse. Paskui Niujorko centrui pasiūlė 500 tūkst. lempučių ir gamino ne tik jas, bet, pasitelkęs generatorių, ir elektros energiją.
Nepriklausomai nuo Edisono lemputę kūrė ir anglų fizikas bei chemikas Josephas Wilsonas Swanas (1828–1914). Šį darbą jis pradėjo dar 1850-aisiais, 1860 m. pademonstravo savo išradimą, kuris degė neilgai, nes iškilo sunkumų sukuriant vakuumą. J.W.Swanas prie lemputės grįžo tik po 15 metų. 1879 m. vasarį Niukasle jis pademonstravo naują lemputę, o 1881-aisiais įkūrė jų gamyklą „Swan Electric Lamp Company“. Tarp Edisono ir Swano iškilo šiokių tokių ginčų dėl elektros lemputės patento, bet išradėjai greitai rado kompromisą ir 1883 m. įkūrė bendrą įmonę „Edison and Swan United Company“, populiariai vadinamą „Ediswan“.
Amžiaus pabaigoje A.Lodyginas sugalvojo anglies siūlelį pakeisti volframiniu, o 1906-aisiais volframinio siūlelio patentą pardavė JAV bendrovei „General Electric“. Nuo 1907-ųjų lemputės gamintos jau su tokiu siūleliu. 1909 m. inertinės dujos, kurių buvo pripildytos lemputės, padidino jų ilgaamžiškumą. Argono pripildytą lemputę su spirale susuktu volframo siūleliu sugalvojo amerikiečių fizikas Ervingas Langmuiras (1881–1957), 1932-aisiais gavęs Nobelio premiją.
Nors XXI a. pradžioje vien Europos Sąjungos šalyse švietė, manoma, 3,7 mlrd. kaitrinių lempučių, buvo nuspręsta nuo 2009-ųjų pamažu jas pakeisti taupiosiomis. Europos Komisijos reikalavimu tų metų rudenį ir per 2010-uosius iš prekybos buvo išimtos 100 W, 75 W ir didesnės galios lemputės. Vėliau pradėtos išiminėti 60 W lemputės. Iki 2012 m. pabaigos turi būti išimtos 40 W stiprumo ir silpnesnės. Kurį laiką jomis dar bus galima prekiauti, bet tik parduodant turimas atsargas.
Lietuvoje pirmoji elektros lemputė įsižiebė Rietave, kunigaikščių Oginskių dvare, 1892 m. šv. Velykų dieną, balandžio 17-ąją. Elektra buvo tiekiama iš elektrinės, pastatytos šalia dvaro lentpjūvės. Čia buvo sumontuotas garo katilas, garo variklis ir 110 voltų įtampos generatorius. Iš elektrinės elektros linija ėjo į dvaro rūmus, šalia esantį parką, vėliau nutiestos linijos ir į Rietavo bažnyčią, dvaro ūkinius pastatus, pasiturinčių miestelio gyventojų namus.
