Šiuolaikinį telefoną labai panašiomis aplinkybėmis sukūrė du vyrai: Alexanderis Grahamas Bellas (1847–1922) iš Bostono ir Elisha Gray’us (1835–1901) iš Čikagos. Jie abu padavė prašymus patentams tą pačią 1876 metų vasario 14 dieną, tik Bellas į Patentų biurą atvyko keliomis valandomis anksčiau. Taip kovo 7-ąją jam buvo pripažinta telefono išradimo teisė.
Tačiau jo išradimas nebuvo pirmasis bandymas. Telefono „tėvu“ galėjo tapti ir vokietis mokytojas Johannas Philippas Reisas. 1861 m. jis sukūrė įrenginį, kurį pavadino kalbančiąja kriaukle. Bet juo nebuvo galima perduoti kalbos, tik muziką.
Visus telefonus sudaro siųstuvai ir imtuvai. Juos ir reikėjo sukurti. Bellas sukonstravo du skirtingus siųstuvus – mikrofonus. Viename buvo membrana, prispausta prie metalinio strypelio, įmerkto į silpną rūgštį. Kai žmogus kalbėjo į mikrofoną, garsas judino membraną, kuri kilojo strypelį rūgštyje. Judėdamas strypelis keitė elektros varžą tarp jo ir indo dugno su rūgštimi. Kalbant į mikrofoną reikėjo tą indą su rūgštimi laikyti rankoje. Eksperimentuodamas Bellas kartą išpylė rūgštį sau ant kelnių ir sušuko padėjėjui Thomui Watsonui: „Watsonai, ateik čia!“ Tai ir buvo pirmoji telefonu perduota kalba.
Bellas suprato, kad jeigu nieko nekeis, kelnių jo klientams reikės daugiau nei tokių telefono aparatų, ir sugalvojo garso keitimui į elektros srovę panaudoti magnetinės indukcijos reiškinį. Indą su rūgštimi pakeitė membrana, kuri lietė vielos spiralėje esantį strypelį. Garsas, judindamas membraną, judino strypelį spiralėje ir šioje susidarydavo elektros srovė. Šis įrenginys neveikė gerai kaip mikrofonas, tačiau gerai veikė kaip garso imtuvas – telefonas.
Pirmąjį gerai veikiantį siųstuvą sukūrė Thomas Alva Edisonas (1847–1931). Jis atrado, kad kai kurie anglies junginiai keičia elektros varžą veikiant slėgiui. Th.A.Edisonas įterpė anglies sagą tarp metalinių membranos ir laikiklio. Kai garsas veikdavo membraną, jis imdavo slėgti anglį keisdamas elektros srovę per mikrofoną.
XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje prasidėjo pasaulinis telefono pergalės žygis. Europoje pirmoji telefono linija nutiesta 1877 metais Berlyne. 1882-aisiais Bello kompanija Varšuvoje įrengė telefono tinklą su 105 ir Rygoje – su 54 abonento linijomis.
Tų pačių metų rudenį nutiesta ir pirmoji telefono linija Lietuvoje. Ji iš Kretingos ėjo per Plungę iki Rietavo ir sujungė grafų Tiškevičių ir Zubovų bei kunigaikščių Oginskių dvarus. 1888 m. spalio 22-ąją Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai, pradėjo veikti telefono stotis, aptarnaujanti 23 abonento linijas.
Vilniuje pirmoji telefono stotis pradėjo veikti 1896-aisiais ir turėjo 150 abonentų. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse telefono ryšys jau veikė daugelyje Lietuvos apskričių.
