Cheminis pluoštas gaunamas chemiškai apdorojant polimerus. Jis skirstomas į dirbtinį, gaminamą iš gamtinių polimerų, ir sintetinį, gaminamą iš sintezės būdu gautų polimerų. Labiausiai paplitęs dirbtinis pluoštas – viskozinis ir acetatinis – gaminamas iš celiuliozės. Sintetinio pluošto – poliesterinio (lavsanas) arba poliamidinio (kapronas, nailonas) – žaliava gaunama dažniausiai iš naftos produktų.
Idėja pagaminti dirbtinį pluoštą, panašų į natūralųjį, kilo dar XVII amžiuje. Anglų mokslininkas Robertas Hooke’as 1665 m. savo traktate rašė, kad jo neapleidžia mintis, jog galima pagaminti masę, panašią į gaminamą šilkverpio vikšro, ar net geresnę, iš kurios būtų galima gaminti plonyčius siūlus.
1855 m. šveicarui George’ui Audemarsui buvo išduotas dirbtinio pluošto gamybos iš celiuliozės nitrato patentas. Pirmieji viskozinio pluošto gamybos technologiją 1902 m. užpatentavo anglai Charlesas Frederickas Crossas, Edwardas Johnas Bevanas ir Claytonas Beadle’is. Jo gamyba pradėta 1905 metais. Šis iš celiuliozės gaminamas pluoštas atsparus organiniams tirpikliams, aukštai temperatūrai, tačiau sudrėkęs praranda stiprumą. Tuo pačiu metu pasiūlyta pluošto gamyba ir iš celiuliozės acetato, 1920–1921 m. pradėta pramoninė jo gamyba.
Jungtinėse Valstijose įmonėje „DuPont“ 1935 m. iš žaliavos, gautos iš naftos, pagamintas pirmasis sintetinis pluoštas – nailonas. Tuomet rašyta, kad ši medžiaga gaminama iš anglių, oro ir vandens ir kad šio audeklo siūlai yra stiprūs kaip plienas ir ploni kaip voratinklis. Jį ypač pamėgo moterys, kai 1940 m. iš nailono pradėta gaminti pėdkelnės. Jis naudojamas ir parašiutų, oro balionų, palapinių, rankinių, žvejybos tinklų, drabužių gamyboje.
Praėjus maždaug dešimtmečiui po nailono gamybos pradžios pasirodė poliesterinis pluoštas. 1940–1950 m. cheminis pluoštas gamintas iš gamtoje randamų polimerų ir sudarė nedidelę naudojamų pluoštų dalį – daugiausia naudoti natūralieji. Vėliau prasidėjo sintetinių pluoštų era.
Šiuo metu sintetinio pluošto gaminama daugiau negu dirbtinio. 2007 m. pasaulyje daugiausia pagaminta poliesterinio, akrilinio pluošto ir nailono. Daugiausia cheminio pluošto gaminama Kinijoje, Indijoje, Taivane, Vakarų Europoje. Jis naudojamas drabužių, čiužinių, rankšluosčių, užuolaidų, kilimų gamyboje, taip pat galanterijos pramonėje, mašinų gamyboje, kosmonautikoje, cigarečių filtrams, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Dažnai cheminis pluoštas naudojamas kartu su natūraliaisiais pluoštais, pavyzdžiui, vilna ar medvilne, dėl to audinys įgyja abiejų pluoštų savybių. Sintetiniai pluoštai kai kuriais atžvilgiais pranašesni už natūraliuosius. Pavyzdžiui, nailoninės virvės stiprumu varžosi su plienu ir yra daug stipresnės už natūralaus pluošto virves.
Lietuvoje dirbtinis pluoštas pradėtas gaminti 1965 m. Kaune dirbtinio pluošto gamykloje. Joje gaminti acetatinio ir triacetatinio pluošto siūlai. Privatizavus gamyklą įkurta akcinė bendrovė „Dirbtinis pluoštas“. Šiandien acetatinio pluošto siūlus gamina įmonė „Korelita“.
