Paraką – kietą medžiagą, kuri sparčiai degdama sprogsta, IX a. išrado kinų alchemikai. Ieškodami nemirtingumo eliksyro jie sierą sumaišė su kalio salietra, medžio anglimis ir gydomosiomis žolėmis. Gyvenimo trukmės šis mišinys neprailgino, bet netikėtai paaiškėjo jo milžiniška naikinanti jėga.
Jau X a. juodasis, arba dūminis, parakas naudotas fejerverkams gaminti. Mūšyje parakas bene pirmą kartą panaudotas 1000 metais, kai Songų dinastijos imperatoriaus kariuomenė paraku pripildytais bambuko vamzdeliais ir popieriaus tūtelėmis gynėsi nuo puolančių stepių tautų.
Senajame žemyne paraku užtaisomi pabūklai – bombardos – pirmą kartą panaudotos 1308 m. per Kastilijos karaliaus Ferdinando IV surengtą maurų valdomo Gibraltaro apsiaustį. Ar arabai ir europiečiai parako receptą perėmė iš kinų, ar patys jį atrado, tiksliai nėra žinoma. Yra manančių, kad XIII a. pabaigoje garsusis keliautojas Marco Polo į Europą parsivežė ne tik pasakojimus apie kiniškas „dangaus gėles“, bet ir parako receptą.
Pasak kitų šaltinių, pirmasis sprogstamąjį mišinį apie 1330-uosius Freiburge neva atsitiktinai atradęs pranciškonų vienuolis Bertholdas Juodasis. 1380 m. kronika rašė apie „Juodąjį Bertholdą“, kuris patobulino „šaudymo iš skardinių dėžučių meną“. XIV a. parakas pradėtas naudoti ir rankiniuose šaunamuosiuose ginkluose: atsirado arkebuza, dagtinis šautuvas, per laibgalį užtaisomas akmeninėmis, vėliau švininėmis kulkomis, XVI a. antroje pusėje – muškieta, ilgavamzdis šautuvas, kuriuo šaudoma nuo peties, o vamzdis dedamas ant tam tikros atramos.
XVI a. Europos valstybės paraku užtaisomus šaunamuosius ginklus naudojo Naujajam pasauliui kolonizuoti. Po trijų šimtmečių šaunamieji ginklai paplito taip plačiai, kad jų palyginti lengvai galėjo įsigyti beveik kiekvienas pilietis – šiuo metu vien JAV 225 mln. suaugusiųjų turi 250 mln. šaunamųjų ginklų. XIX a. pabaigoje pradėtas gaminti bedūmis parakas daug kur pakeitė dūminį.
Lietuvoje parakas pradėtas naudoti XIV amžiuje. 1382 m. lietuvių kariuomenė pirmą kartą panaudojo artileriją – bombardas. Pirmuosius pabūklus lietuviai gavo iš savo amžinųjų priešų kryžiuočių ne kaip dovaną, o kaip mūšio trofėjų. 1410 m. Žalgirio mūšyje lietuviai jau turėjo keturias patrankas, kurios iššovė po keturis kartus. Tiesa, mūšio eigai tai daug įtakos nepadarė. XV a. Lietuvos kariuomenėje pradėta naudoti arkebuzas, XVII a. viduryje jas pakeitė muškietos, kurios naudotos gana ilgai – dar ir per 1830 ir 1863 m. sukilimus.
2009 metais 48 tūkst. 201 Lietuvos gyventojas turėjo 86 tūkst. 379 ginklus. 31 tūkst. 467 medžiotojai turėjo 60 tūkst. 24 medžioklinius ginklus. 22 tūkst. 240 asmenų laikė 26 tūkst. 45 ginklus savigynai – 6134 lygiavamzdžius šautuvus ir 19 tūkst. 911 pistoletų arba revolverių.
