Šokoladas – aštrus, prieskoniais pagardintas gėrimas iš kakavmedžio vaisių – Centrinėje Amerikoje buvo žinomas jau prieš keletą tūkstantmečių – jis aukotas majų ir actekų dievams. Majų ir actekų laikais kakavos pupelės buvo naudojamos ne tik dievų nektarui ruošti, bet ir kaip atsiskaitymo priemonė, vertinga valiuta. Pavyzdžiui, triušis kainuodavo apie 10 kakavos pupelių, o vergas – 100.
Metraščiai byloja, kad 1502 m. po vieno sėkmingo žygio į Ameriką Kristupo Kolumbo žmonės kakavos pupelių kaip naujieną atvežė į Europą ir dalį jų padovanojo karaliui Ferdinandui. Tačiau išlepusio skonio Ispanijos didžiūnui „kartusis vanduo“ – šokolado gėrimas – nepatiko.
Tik nuo 1585-ųjų kakava pradėjo populiarėti. Šokoladinį gėrimą pamėgo karaliaus rūmai ir pamažu nuo XVII a. jis prigijo Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Anglijoje. Šokoladinis gėrimas būdavo patiekiamas per oficialius susitikimus Prancūzijos karaliaus rūmuose. Iki XVIII amžiaus pabaigos tai buvo pagrindinis didikų ir dvasininkų desertas. Šokoladu buvo prekiaujama ir vaistinėse, ir prieskonių parduotuvėlėse.
1657 m. Londone duris atvėrė pirmieji šokolado namai, kurie greitai tapo populiaria elito susitikimų vieta. 1800 m. prancūzas Antoine’as Brutus Menier (1795–1853) Paryžiuje pastatė pirmąjį šokolado fabriką. 1819 m. pirmą savo šokolado fabriką Šveicarijoje atidarė François Louis Callier (1796–1852).
1847 m. anglų bendrovė „Joseph Fry & Son“ atrado būdą, kaip šokoladui gaminti panaudoti sviestą. O pridėję dar ir cukraus, jie sukūrė pirmąją šokolado plytelę. 1875 m. šveicaras Danielis Peteris (1836–1919), panaudojęs pieno miltelius, pagamino ir pirmąjį pasaulyje pieninį šokoladą. Tais pačiais metais Rodolphe’as Lindtas (1855–1909), patobulinęs šokolado gamybos procesą, sukūrė dieviškai švelnaus skonio, maloniai burnoje tirpstantį šokoladą. 1879 m. Berne įsteigęs gamyklą jis pradėjo šveicariško šokolado pergalingą žygį per pasaulį. Beje, šveicarai pirmieji pradėjo gaminti ir kietus šokoladinius saldainius.
Lietuvoje iš užsienio importuotu šokoladu smaguriauta jau XIX a. viduryje. Viena pirmųjų šokolado įmonių buvo 1876 m. Klaipėdoje įsteigta saldainių ir šokolado dirbtuvė. Vėliau jis buvo gaminamas brolių Kaganų konditerijos fabrike Šiauliuose, brolių Aškinazių saldainių ir šokolado fabrike Kaune.
1913 m. Šiauliuose Antanas Grincevičius su žmona Juzefa pradėjo virti karamelę, o kiek vėliau pradėjo gaminti ir šokoladą. Dabar tai įmonė „Rūta“ – bene ilgiausia istorija besididžiuojanti konditerijos įmonė Lietuvoje, gaminanti įvairių rūšių, skonių ir formų saldainius. 2006 m. ji pristatė pirmą lietuvišką ekologišką šokoladą.
1952 m. įsteigto fabriko „Vilniaus pergalė“ žinomiausi saldainiai – „Sostinė“, „Pergalė“ ir „Vilnius“ – jau seniai turi savo nuolatinius pirkėjus.
Romantiškas prancūzų filmas „Šokoladas“ apie nepaprastas jo galias ištirpdyti net kiečiausią širdį įkvėpė lietuvius steigti mažas, pagal unikalius receptus šokoladą gaminančias įmones.
Kaune bendrovėje „Kraft Foods Lietuva“ veikia pirmasis šokolado muziejus Baltijos šalyse. Netrukus Šiauliuose rekonstruojamo saldainių fabriko „Rūta“ patalpose duris atvers antrasis.
