Su auksu žmogus galėjo susipažinti anksčiau negu su kitais metalais, nes jis gamtoje randamas ir grynuolių pavidalo. Pirmykštis žmogus smulkius aukso grūdelius rinko iš smėlio upių sąnašose. Pasak senovės mitų, pirmieji aukso ieškotojai buvę graikų argonautai, plaukę iš Tesalijos į Kolchidę atimti iš šalies karaliaus Ajeto aukso vilnų.
Šis mitas veikiausiai susijęs su bene pirmuoju aukso gavimo būdu: avikailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose įstrigusiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.
Auksakalystės pradžia siejama su vadinamuoju eneolitu – pereinamuoju laikotarpiu iš neolito į bronzos amžių (IV–III tūkstantmetis prieš Kristų). Kasinėjant Varnos nekropolį Bulgarijoje buvo aptikta auksinių papuošalų, kuriems maždaug 6000 metų. Šumerų auksinių papuošalų rasta Ūro miesto karališkuosiuose kapuose (2500 m. prieš Kristų). Įspūdingus auksinius dirbinius gaminosi egiptiečiai, babiloniečiai ir persai.
Maždaug VII a. prieš Kristų Lidijoje (dabartinėje Turkijoje) iš aukso ir sidabro lydinio pradėtos kaldinti pirmosios monetos.
Senovėje auksas buvo išgaunamas Nubijoje, Indijoje, dabartinėje Saudo Arabijoje ir legendiniame Ofyre. Kur jis buvo, nežinoma. Pasak Senojo Testamento, kelionė į Ofyrą prasidėdavo Raudonosios jūros įlankoje ir trukdavo 3 metus. Romėnai auksą gabendavosi iš Ispanijos ir Portugalijos, viduramžių Europa – iš Čekijos, atradus Ameriką – pirmiausia iš Peru.
Viduramžiais auksas iš rūdų jau buvo išgaunamas amalgaminiu būdu – susmulkinta rūda tirpinta gyvsidabryje, tada nenaudingos medžiagos būdavo atskiriamos, o gyvsidabris išgarinamas. XIX a. imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus – tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar.
Spėjama, kad Žemės plutoje yra apie 100 milijardų tonų aukso. Daug šio tauraus metalo yra Rusijoje – Lenos ir Jenisiejaus upių baseine, Tolimuosiuose Rytuose, Kanadoje – prie Jukono ir Klondaiko upių, JAV – Kalifornijoje ir Aliaskoje, taip pat Australijoje, Filipinuose. Pats didžiausias aukso telkinys aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje.
Priešistoriniais laikais Lietuvoje aukso dirbiniai buvo reti. Seniausias radinys – Noruišių pilkapyne (Kelmės r.) rasta III–IV a. apskrita segė su auksine plokštele. V–VI a. paminkluose – Taurapilio pilkapyne (Utenos r.), Plinkaigalio (Kėdainių r.), Vidgirių (Pagėgių sav.) kapinynuose – rasta segių, paauksuotų stiklinių ir alavinių karolių, diržo sagčių, kalavijo makščių apkalai. Manoma, kad šie dirbiniai atvežti iš Skandinavijos ar Padunojo – baltų meistrai aukso nenaudojo. Auksinės monetos Lietuvoje pasirodė XIV–XV amžiuje.
XV a. į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos, o 1495-aisiais įkurtas Vilniaus auksakalių cechas. Mieste vienu metu būdavo nuo vienuolikos iki devyniolikos auksakalių. Patekti į jų bendruomenę buvo nelengva. Kandidatas į meistrus turėjo laikyti egzaminą, kurį sudarė trys užduotys: pirmiausia reikėjo pagaminti bokalą arba taurę, vėliau – spaudą su raižytu šalmu, galop – žiedą. XVI–XIX a. aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Ukmergėje.
Lietuvos auksakaliai naudojo atvežtinį auksą. Bet, kaip paaiškėjo, aukso galima rasti ir Lietuvoje – daugiausia jo šiaurėje ir šiaurės rytuose. Manoma, kad taurusis metalas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingųjų plotų. Aukso rasta Tauragnų (Utenos r.), Dysnų (Ignalinos r.), Didžiasalio (Ignalinos r.), Salako (Zarasų r.) žvyro telkiniuose, bet jo koncentracija labai maža.
Visai neseniai aukso aptikta ir Sniegių karjere Rokiškio rajone. Čia, manoma, tonoje smėlio gali būti net iki 6 gramų aukso. Telkinyje yra apie 9 mln. tonų smėlio ir žvyro, vadinasi, jame gali glūdėti iki puspenktos tonos aukso. Specialiai kasti smėlį ar žvyrą ir išgauti iš jo auksą neapsimokėtų – kaip sakoma, kailiuko išdirbimas būtų brangesnis už patį kailiuką, tačiau daugelyje valstybių eksploatuojant karjerą pirmiausia iš jo vis dėlto „išsijojamas“ auksas. Aukso kainai kylant toks verslas gali tapti realybe.
