Atviri santykiai: kas verčia ieškoti papildomų partnerių?

Dedeker Winston nemonogamiškus santykius palaiko jau daugiau nei dešimtmetį. Tačiau ji dar niekada nematė tokio jų paplitimo kaip dabar.

Daugelyje pasaulio vietų, įskaitant ir JAV, kur gyvena D.Winston, atviri santykiai tradiciškai laikomi nepadoriais. 2014 m., kai moteris pradėjo kurti savo tinklalaidę „Multiamory“, ji su prodiuseriais turėjo nuspręsti, ar joje naudos tikrus savo vardus.

„Tuo metu buvo tiktai dar viena ar dvi kitos tinklalaidės, kuriose nagrinėta ši tema, – sako santykių ekspertė. – Ir žmonės, kurie kūrė ir prodiusavo tokias laidas, naudojo slapyvardžius.“

Tačiau situacija pasikeitė. Maždaug 2016-aisiais, praėjus beveik metams po to, kai ji pradėjo dirbti santykių specialiste, D.Winston pastebėjo, anot jos, tikrą susidomėjimo nemonogamija sprogimą: „Jaučiu, kad tada įvyko didžiausias lūžis. Staiga daugybė žmonių internete ėmė atvirauti, kad jiems nepatinka monogamija, ir reikšti susidomėjimą tokiais dalykais.“

Niujorko „Creative Relating Psychology Psychotherapy“ konsultantė Sarah Levinson, kurios specializacija yra seksualumas ir santykių dinamika, per pastarąjį dešimtmetį taip pat pastebėjo didėjantį susidomėjimą bendru sutarimu plėtojamais nemonogaminiais santykiais: „Prieš 10 metų tai buvo sunkiai suvokiamas dalykas, o dabar tai neįtikėtinai įprasta.“

Teigiama, kad platesnį netradicinių santykių priėmimą lėmė daugybė socialinių ir kultūrinių veiksnių. Tam įtakos galėjo turėti ir pandemija. Ir nors susidomėjimas atvirais santykiais auga, ekspertai kol kas nesutaria, ar jie masiškai išpopuliarės.

Anot S.Levinson, yra daugybė būdų palaikyti nemonogaminius santykius: „Tai gali vykti įvairiai – nuo gyvenimo su keliais partneriais iki leidimo savo partneriui kartą per metus, išvykus į konferenciją kitame mieste, patirti vienos nakties nuotykį.“

Atviri santykiai yra priskiriami nemonogamiškų santykių grupei, tačiau daugelis linkę juos atskirti nuo kitų nemonogamijos tipų, pavyzdžiui, poliamorijos. Poliamorija dažnai reiškia kelių intymių partnerių turėjimą, o atviri santykiai dažniau yra siejami su žmonėmis, kurie turi savo partnerį, tačiau kartu nori užmegzti santykius (dažniausiai seksualinius) su kitais asmenimis.

Kitaip tariant, atviri santykiai yra orientuoti ne į emocinį, o į seksualinį ryšį su žmonėmis, kurie nėra jų pagrindiniai partneriai.

Vieniems tai reiškia galimybę eiti į pasimatymus ir palaikyti „draugų su privalumais“ tipo santykius su kitais asmenimis. Kiti atvirus santykius supranta kaip kartkartėmis gaunamą leidimą „nuklysti“ ir patirti vienos nakties nuotykį arba trumpalaikį sekso romaną.

Dar kiti tokį susitarimą supranta kaip svingeriai: jie, kaip pora, mylisi su kitomis poromis, tačiau nevaikšto į pasimatymus be savo partnerio. D.Winston užsiminė ir apie „neklausk, nesakyk“ stiliaus atvirus santykius, kai abu partneriai leidžia vienas kitam užmegzti seksualinius santykius su kitais žmonėmis, bet jie nenori kartu aptarinėti šių patirčių.

Per pastaruosius kelerius metus S.Levinson pastebėjo, kad atvirus santykius palaiko įvairiausi žmonės: ir skirtingų finansinių galimybių, ir tautybių.

D.Winston, analizuodama savo klientus, tinklalaidės klausytojus ir interneto svetainės lankytojus, teigia, kad daugelis atvirais santykiais besidominčių arba užsiimančių žmonių yra jauni – nuo 25 iki 45 metų.

Bet savo praktikoje D.Winston susidūrė su atvirais santykiais besidominčiais ar juos praktikuojančiais klientais nuo 19 iki 70 metų.

Pažinčių programėlių tendencijos pabrėžia didėjantį susidomėjimą atvirais santykiais. Siekiant patenkinti augantį smalsumą atsirado platformų, orientuotų į nemonogamiją, įskaitant ir atvirus santykius.

Tačiau susidomėjimas atvirais santykiais išaugo net ir tradicinėse pažinčių programėlėse, tokiose kaip „OkCupid“.

„Nors dauguma „OkCupid“ vartotojų siekia monogamiškų santykių, 2021 m. ieškančių nemonogamiškų santykių skaičius išaugo 7 proc.“, – sakė „OkCupid“ atstovas. Tarp daugiau nei milijono Jungtinėje Karalystėje gyvenančių „OkCupid“ vartotojų, atsakiusių į klausimą „Ar apsvarstytumėte atvirų santykių galimybę?“, pernai 31 proc. teigė „taip“. 2021 m. tokį atsakymą pateikė 29 proc., o 2020 m. – 26 proc. respondentų.

Pažinčių programėlės „Hinge“ 2022 m. duomenys parodė, kad 1 iš 5 platformos naudotojų apsvarstytų galimybę užmegzti atvirus santykius, o 1 iš 10 jau yra tai išbandęs. „Hinge“ santykių tyrimų direktorė Logana Ury sako, kad tai gali būti pandemijos padarinys: „Pasitaikė puiki proga stabtelėti ir pagalvoti apie tai, ko norime.“

D.Winston mano, kad susidomėjimas atvirais santykiais galėjo augti dėl tūkstantmečio kartos abejonių, ar jie teisingai buvo auklėjami: dažniausiai mokyta, kad galutinis intymių santykių tikslas yra ilgalaikė santuokinė monogamija.

S.Levinson įsitikinimu, tai galėjo lemti ir bendra tendencija plėsti savo pasaulėžiūrą: „Visuomenė tampa atviresnė įvairioms tapatybėms, net ir toms, kurios neįprastos. Žmonės apskritai labiau linkę mesti iššūkį socialiniams standartams.

Tai suteikė galimybę abejoti savo pačių norais. Kai tu nuolat renkiesi monogamiją ir ji niekada neveikia, pradedi smalsauti, ar nėra jokio kito būdo.“

Tie, kuriems yra įdomu, dabar turi daugiau galimybių nei bet kada anksčiau.

D.Winston priduria, kad, be išaugusio susidomėjimo, padaugėjo ir turinio kūrėjų bei žmonių, kalbančių apie tai socialinėse medijose, žiniasklaidoje.

Tai reiškia, kad informacija apie nemonogamiškus santykius yra plačiai prieinama – jos nereikia ieškoti senuose tinklaraščiuose bei kituose interneto kampeliuose, kur prieš daugiau nei dešimtmetį teko kapstytis D.Winston.

Nepaisant to, kad vis daugiau žmonių išbando nemonogamiškus santykius, o atvirų santykių žinomumas didėja, visuomenėje jie tebevertinami daugiausia neigiamai.

„Moksliniai tyrimai ir viešosios nuomonės apklausos rodo, kad požiūris į abipusiu sutarimu palaikomus nemonogamiškus santykius dažniausiai yra neigiamas, nors pastaraisiais metais pastebima, kad jis darosi pozityvesnis“, – sakė Justinas Lehmilleris, Kinsey instituto tyrėjas ir tinklalaidės „Sex and Psychology“ vedėjas.

Nors neigiamas požiūris netrukdo žmonėms galvoti apie atvirus santykius, gali atgrasyti nuo jų išbandymo. Pavyzdžiui, tyrinėdamas seksualines fantazijas J.Lehmilleris nustatė: „Dauguma žmonių yra fantazavę apie nemonogamiją, tarkim, apie svingerių gyvenimo būdą, atvirus santykius ar poliamoriją.“

Tačiau J.Lehmilleris priduria, kad tik labai maža dalis pasiryžta įgyvendinti šias mintis. 2019 m. Kanadoje atliktas tyrimas nustatė, kad nemonogaminius santykius taiko apie 4 proc. porų. Panašus rezultatas gautas ir 2018 m. JAV.

S.Levinson teigimu, tai iš dalies lemia įsisenėjęs suvokimas, kad atviri santykiai yra nesveiki. Daugelis psichoterapeutų vis dar mano, kad saugus prisirišimas gali įvykti tik tarp dviejų asmenų. Nuo lytinių santykių ir (ar) pasimatymų su daugiau nei vienu asmeniu žmones taip pat gali atgrasyti religiniai įsitikinimai ir tam tikrų bendruomenių kultūrinės normos.

Nepaisant to, D.Winston pastebi, jog jauni žmonės tolsta nuo idėjos, kad vienas partneris gali patenkinti visus jų poreikius (tai skatina tradiciškai monogamiška santuokos samprata).

Kalbėdama apie galimą santykių pasikeitimą ateityje D.Winston atkreipia dėmesį į platoniškus draugus, kurie vis dažniau nutaria kartu gyventi ir auginti vaikus, taip pat mažėjantį santuokų skaičių: „Žmonės labiau stengiasi kurti santykius, kurie geriausiai tinka jų gyvenimui.“

Nors S.Levinson sutinka, jog neįprastų santykių struktūrų daugės, ji nemano, kad tai taps masiniu reiškiniu, – daugybė kultūrų visame pasaulyje nepriima tokio gyvenimo būdo.

Bet „OkCupid“ pasaulinės komunikacijos vadovas Michaelas Kaye turi kitokį požiūrį: „Elgesys, kurį pastebime šiandien, egzistavo visada. Bet žmonės dabar atviriau kalba apie savo tapatybę ir tai, ko jie nori iš santykių.

Kasmet mes vis mažiau teisiame kitus.“