Svarbu suprasti, kad prostatos vėžio diagnozė nėra lygu seksualinio gyvenimo pabaigai. Erekcijos sutrikimai dažniausiai kyla dėl kraujagyslių ligų, o prostatos vėžio atsiradimas tokiems vyrams yra tik sutapimas.
Nustačius žemos rizikos prostatos vėžį, aktyvų gydymą galima ilgam atidėti, o vietoje to taikyti aktyvų stebėjimą, t. y. intervencijos, bloginančios lytinį gyvenimą, tiesiog netaikomos. Diagnozavus pažengusį prostatos naviką, tenka imtis gydymo, kuris neapsieina be pasekmių – erekcijos sutrikimų ar sėklos išsiveržimo pokyčių, sako R.Adomaitis.
„Sėklos išsiveržimo pokyčiai priklauso nuo gydymo būdo. Jei atliekama operacija, tai sėkla visiškai neišsiverš; jei taikomas spindulinis gydymas – tai per 2 metus nuo gydymo pradžios, sėklos tūris palaipsniui gali labai sumažėti“, – aiškina urologas.
Erekcijos sutrikimai gali būti gydomi
Visgi būtent erekcijos sutrikimas vyrams kelia didžiausią nerimą, kai kalba pakrypsta apie prostatos vėžio gydymą. Urologas įspėja, kad atkurti erekciją – įmanoma.
Tam taikomos įvairios priemonės, pavyzdžiui medikamentinis gydymas, t. y. geriami vaistai, gerinantys kraujo plūdimą į varpą. Jei tabletės nepadeda, galima pasirinkti antros pakopos gydymą – vakuumo prietaisus, sukuriančius erekciją ar specialias medikamentų injekcijas į varpą.
„Kuo anksčiau pradedamas erekcijos sutrikimų gydymas po prostatos vėžio operacijų, tuo sėkmingesnis jis gali būti. Todėl tai reikia aptarti dar prieš prostatos vėžio gydymą“, – pabrėžia R.Adomaitis.
Tiesa, anot jo, išgirdę vėžio diagnozę, pacientai dažnai baiminasi galimos mirties, tad tuo metu lytinės funkcijos sutrikimai tampa nebe tokie aktualūs. Visgi daliai vyrų seksualinis pajėgumas išlieka pirmoje vietoje.
„Retais atvejais pasitaiko, kad vyrai, sužinoję diagnozę, atsisako ir diagnostikos, ir gydymo. Tai motyvuoja tuo, kad jiems yra nepriimtini bet kokie lytinės funkcijos pokyčiai. Jiems tai yra labai aktualu“, – pripažįsta.
Svarbu išsiaiškinti esamą lytinę funkciją
Pasak gydytojo, idealiame pasaulyje, pradedant prostatos vėžio diagnostikos veiksmus, pirmiausia turėtų būti išaiškinta esama lytinė funkcija, paciento lūkesčiai.
„Svarbu išsiaiškinti, ar lytinė funkcija dar nėra sutrikusi, ar jos klausimas vis dar aktualus – nuo to priklauso, kaip toliau vystysis pokalbis, – pasakoja Robertas Adomaitis. – Turi būti sudarytas ir tolimesnis planas, kuris nurodytų, ką daryti, jei sutriktų lytinė funkcija. Tai suteikia papildomo saugumo, užtikrintumo, suvokimo, kad vėžys nėra pabaiga lytiniam gyvenimui.“
Vis dėlto, urologas pabrėžia, kad gydytojų klausimas apie esamą erekciją yra daug gilesnis – jis neapima tik lytinių santykių. Robertas Adomaitis sako, kad klausimas apie lytinę – erekcijos – funkciją yra skirtas bendrai sveikatos būklei įvertinti.
„Jeigu vyresnio amžiaus (virš 50 m.) vyrai turi erekcijos sutrikimų, yra tikimybė, kad jie turi ir širdies kraujagyslių sutrikimų, kurių, galbūt, nesityrė“, – paaiškina gydytojas.
Anot jo, tai yra svarbu, nes gydant prostatos vėžį tikimasi, kad vyrai išgyvens dar bent 10 metų. Vis dėlto, laiku nediagnozavus kraujagyslių ligų, mirtis juos gali pasiglemžti ir po 5 metų. Tai reiškia, kad vėžio gydymas nebetenka prasmės.
Kovoje su liga svarbus ir moterų palaikymas
R.Adomaitis ragina moteris palaikyti savo vyrus, su jais eiti kartu pas urologą, klausyti jo rekomendacijų, užduoti rūpimus klausimus.
„Keturios ausys, keturios akys, dvi burnos – visada geriau, – teigia jis. Vyrai dažnai būna išsigandę, išsiblaškę, dėl ko ne visada įsimena ką jiems sakome.“
Urologas atskleidžia, kad Europos šalyse iki 60 proc. vyrų į konsultaciją atvyksta su partnere ar kitu lydinčiu asmeniu, t. y. konsultacijoje dalyvauja pacientas ir jam artimas asmuo. Lietuvoje, pasak R.Adomaičio, ši praktika dar nėra plačiai paplitusi. Visgi jis mato teigiamą pokytį.
„Pavyzdžiui, iš mano asmeninės patirties, antros kėdės prie stalo prireikia vis dažniau. Aišku, ne 60 proc. mano pacientų vizitų, bet kasdien bent po kartą – tikrai“, – džiaugiasi.
Eiti pas urologą bei spręsti problemą dviese yra kur kas drąsiau ir lengviau nei vienam, skatina gydytojas.
Vaisingumo problemą galima išspręsti
Prostatos vėžys susijęs ir su vyrų vaisingumu. Vis dėlto, urologo teigimu, prostatos vėžio pacientų, kuriems šis klausimas būtų aktualus – nėra daug.
„Dažniausiai liga nustatoma, kai vyrams yra 65 metai ir daugiau. Tai reiškia, kad vaikų, dažniausiai, jie jau turi, tad vaisingumo problema jiems tampa nebeaktuali, – tikina R.Adomaitis. – Tokių vyrų, kurie suserga prostatos vėžiu ir yra nespėję susilaukti vaikų, Lietuvoje galėtų pasitaikyti apie penkis per metus. Tokiais atvejais dažniausiai galime atidėti gydymą ir pacientai per ateinančius metus problemą sėkmingai išsprendžia, nes jų partnerės pastoja.“
Urologas pabrėžia – spermą iki gydymo taip pat galima išsaugoti spermos banke ir priduria, kad net atlikus operaciją ar pritaikius spindulinį gydymą, sėklidėse esantys spermatozoidai gali būti tinkami dirbtiniam apvaisinimui.
