Kai britės Yasmin bendraamžės paauglystėje ėmė aktyviai domėtis vaikinais, ji manė, kad jai kažkas negerai.
„Buvo akivaizdu, kad kiekvieno simpatiško vyro aš nenužiūrinėju. Tikrai nemaniau, kad trisdešimties metų neturintis mokytojas yra karštas. Manęs nedomino bičiulystė su kitomis merginomis, o visi herojai iš filmo „Saulėlydis“ man buvo nepatrauklūs“, – prisiminė save paauglystėje Y.Benoit, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, Redingo mieste, apie 65 kilometrus nutolusiame nuo Londono.
Tada jai sekso kultas kėlė juoką. Kaip ir girdimi kitų merginų ginčai dėl vidutiniškai atrodančių vaikinų. Kai sekso tema tapo populiariausia tarp jos bedraamžių, jai tuo metu buvo nė motais.
Tačiau pačiai nekilo jokių klausimų iki 15 metų, iki tos dienos, kai klasės draugai jos paklausė, kodėl ji nejaučia lytinio potraukio prie kitų žmonių. Tada Yasmin internete perskaitė žodį, kuriuo save ir apibūdino, – ji aseksuali.
Aseksualumas, arba kitaip seksualinio potraukio trūkumas, sekso persmelktoje kultūroje dažnai suprantamas neteisingai.
Aseksualiais vadinami žmonės, kurie sudaro apie 1 procentą mūsų populiacijos, geba seksualiai susijaudinti, masturbuotis ar užsiimti seksu su kitais, tačiau seksualinė trauka jiems nėra pagrindinė į priekį vedanti santykių kūrimo aplinkybė.
„Tai – lyg seksualinė orientacija, kuri į nieką nėra orientuota. Tiesiog nenoriu su niekuo mylėtis ir tikriausiai niekada nenorėsiu. Bet tai nereiškia, kad nesimasturbuoju“, – šyptelėjo Yasmin.
Pačiai Y.Benoit priimti savo aseksualumą labiausiai trukdė aplinkinių nuomonė.
Nuolat iš kitų girdimi klausimai, siūlymai pasigydyti ilgą laiką vertė ją abejoti savimi.
„Sulaukdavau komentarų, esą neatrodau aseksuali, o tikriausiai tik jaučiuosi nesaugiai arba gal iš manęs tyčiojasi, arba gal esu lesbietė ar nesugebu užmegzti normalių santykių su kitais“, – aplinkinių reakciją prisiminė britė.
Kasdienybės paskatinta šia tema ji ėmė rašyti įvairiuose tinklalapiuose, o prieš trejus metus socialiniuose tinkluose ėmė naudoti ir reklamuoti grotažymę #ThisIsWhatAsexualLooksLike (Taip atrodo aseksualus).
Lyginant su biseksualumu, homoseksualumu ar heteroseksualumu, aseksualumas aptarinėjamas gerokai rečiau. Tik „Netflix“ animacinėje tragikomedijoje „Arkliažmogis Bodžekas“ („BoJack Horseman“) ir serijinėje situacijų komedijoje „Didžiojo sprogimo teorija“ („The Big Bang Theory“), dar seriale „Deksteris“ („Dexter“), kuriuose aseksualai vaizduojami kaip palūžę ar visai sumišę žmonės.
Būtent todėl Y.Benoit su kitais aseksualumo aktyvistais balandžio 6-ąją kasmet ėmė minėti Tarptautinę aseksualumo dieną.
Dalis aseksualių žmonių iš tiesų jaučia menką lytinę trauką, o kita dalis – visai jokios. Kai kurie aseksualai save laiko demiseksualais, nes jie ima jausti seksualinę trauką nebent užmezgę emocinį ryšį.
Be to, aseksualūs žmonės gali jausti romantinį potraukį prie konkretaus asmens, nepaisant seksualinio potraukio trūkumo. Šioje srityje vartojami ir keli terminai.
Pavyzdžiui, biromantiku vadinamas žmogus, kurį romantiškai traukia ir vyrai, ir moterys. Tuo metu homoromantikai jaučia trauką tik prie tos pačios lyties atstovų. Tarp aseksualų gali pasitaikyti aromantikų, kurie visai nejaučia romantinės traukos.
Dažnai pasitaikantis neteisingas požiūris – esą aseksualūs žmonės vengia sekso dėl savo gyvenimo būdo ir aseksualumą prilygina celibatui.
Celibatas yra žmonių pasirinkimas neužsiimti meilės žaidimais nepaisant seksualinių troškimų. O aseksualumas yra būtent tų troškimų natūralus nebuvimas arba labai menkas jų poreikis.
„Yra paplitusi nuomonė, kad aseksualūs žmonės niekada nebandė lytiškai santykiauti ir nežino, kokio malonumo jie atsisako.
Tai visiška netiesa! Mes tikrai nesame nelaimėliai, nesame palūžę, nesame naivūs žmonės, laukiantys tinkamo asmens. Mes tokie esame iš prigimties“, – aseksualiais žmonėmis save laikančių vardu kalbėjo Y.Benoit.
Taip pat yra mitas, kad aseksualūs žmonės negali puoselėti ar apskritai nenori romantinių santykių.
Pasak Yasmin, yra daugybė aseksualių žmonių, kurie turi antrąsias puses.
Parengė Darija JANKAUSKAITĖ
