„Pastebiu, kad paskutiniuosius trejetą metų Lietuvoje įvyko savotiška sekso evoliucija, ėmė rastis įvairūs specialistai, renginiai, ėmė formuotis bendruomenės. Mūsų bendra rinka per pastaruosius metus išaugo ne procentais, o kartais. Lietuviai pradeda išsilaisvinti ir apie seksą kalbėti atviriau. Tai rodo ir šis ką tik atliktas tyrimas“, – situaciją apibrėžė P.Klusaitis.
„Įvairovės ir edukacijos namų“ mokymų trenerė, psichologė, žmogaus teisių ekspertė Lina Januškevičiūtė išskyrė, kad seksualumo temos Lietuvoje vis dar yra tabu.
„Temos, susijusios su lytiškumu vis dar yra tabu. Nenuostabu, kad suaugę žmonės bijo apie tai kalbėtis, apie tai drąsiau šnekasi tik per juoko prizmę. Mylimieji nebegali kalbėtis vienas su kitu sekso temomis“, – teigė lytiškumo pedagogė.
Seksualinį gyvenimą vertina vidutiniškai
Minėtasis tyrimas parodė – lietuviai savo seksualinį gyvenimą yra linkę vertinti vidutiniškai – 6,5 balo iš dešimties. Pastarąjį žemiausiais balais yra linkę vertinti aukštesnio išsimokslinimo respondentai, kai seksualinį gyvenimą 9–10 balų dažniau vertina žemesnio išsimokslinimo apklaustieji. Labiausiai patenkinti seksu yra 46–55 metų asmenys. Be to, savo seksualinį gyvenimą puikiai vertinančių moterų yra daugiau nei vyrų.
Lietuviai seksu vidutiniškai užsiima 2–3 kartus per savaitę. Santuokoje esantys asmenys seksu užsiima dažniau, nei tie, kurie yra nesusituokę. Vis dėlto, daugiau nei pusė (58 proc.) lietuvių teigia norintys mylėtis dažniau nei dabar. Dažniau seksu norėtų užsiimti jaunesni ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Dabartinis seksualinis gyvenimas tenkina trečdalį lietuvių.
Kaip teigė psichologė-seksologė Roberta Pečiūraitė, reikėtų akcentuoti sekso kokybę, o ne kiekybę.
„Nėra skaičiaus, kuris rodytų, kaip dažnai seksu užsiimti yra sveika. Tyrimai rodo, kad laimingiausios poros seksu užsiima kartą per savaitę. Tiesa, seksualinio gyvenimo kokybė neturi nieko bendro su jo dažnumu. Reikėtų dėmesį kreipti į sekso kokybę“, – pasakojo ji.
Vyrai siekia orgazmo, o moterys – atsipalaidavimo
Geras seksas lietuviams – intymumas su partneriu, pasiektas orgazmas, aistra partneriui, galimybė atsipalaiduoti lytinio akto metu, partnerio pastangos suteikti malonumą, pasitikėjimas savimi. Mažiausiai gerą seksą lietuviai linkę sieti su galimybe eksperimentuoti, partnerio lyderiavimu ir pasklusnumu akto metu.
Išskiriama, jog lietuviams vyrams geras seksas visų pirma siejasi su aistra ir orgazmu, o moterims – galimybe atsipalaiduoti ir gera sekso preliudija.
Monogamiją labiau vertina lietuvės
Per pastaruosius metus seksu ne su nuolatiniu partneriu užsiėmė penktadalis lietuvių vyrų (21 proc.) ir 6 procentai moterų. To nedarę ir apie tai nesvarstę teigia kiek daugiau nei pusė vyrų (52 proc.) ir 75 proc. moterų. To nedarę, bet apie tai svarstę sako beveik penktadalis (19 proc.) vyrų ir dešimtadalis (11 proc.) moterų.
Kaip išskyrė psichologas Antanas Grižas, tokie tyrimo rezultatai gali būti susiję su vyrams primetamomis socialinėmis normomis.
„Šie skaičiai yra susiję su socializacija. Vyrai yra socializuojami daug labiau girtis savo seksualinais pasiekimais ir, jeigu tokių nėra, jiems kyla didelė gėda. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl vyrai linksta į santykius ne su nuolatiniu savo partneriu. Gali būti, kad moterų, užsiimančių seksu ne su nuolatiniu partneriu skaičius taip pat yra didesnis, tačiau moterys nuo mažų dienų yra skatinamos apie tai nekalbėti“, – sakė vyrams skirto projekto „Gentys“ sumanytojas.
Sekso žaislai
Sekso žaislai Lietuvoje populiarėja, tačiau trečdalis (34 proc.) lietuvių vis dar yra linkę teigti, kad šie – ne jiems. Vis dėlto, ketvirtadalis (24 proc.) lietuvių sako, jog sekso žaislus naudoja reguliariai arba retkarčiais. Beveik dešimtadalis (9,1 proc.) nevedusių ir netėkusių šalies gyventojų teigia, kad naudojasi sekso žaislais. Sekso žaislus rečiau naudoja moterys, vyresni nei 45 metų apklaustieji, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.
Įmonės „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis teigia, kad Lietuva, lyginant su kitomis valstybėmis, sekso žaislų naudojimo statistikoje atsilieka.
„Žinant Vakarų šalių statistiką sekso žaislų naudojimo atžvilgiu, atsiliekame. Yra tekę matyti tyrimus, kuriuose buvo teigiama, jog Jungtinėse Valstijose bent penkiasdešimt procentų naudoja sekso žaislus. Tikrai turime kur tobulėti“, – pabrėžė verslininkas.
Nemokame šviesti jaunimo
Tik kiek daugiau nei pusė lietuvių moka sekso tema kalbėti su vaikais ir paaugliais. Su vaikais ir paaugliais iš viso negali kalbėtis net penktadalis (19, 5 proc.) moterų. Geriausiai apie tai kalbėti teigia galintys vidurinį-profesinį išsilavinimą turintys, kaimo vietovėse gyvenantys asmenys.
Anot R.Pečiūraitės, lytinis ugdymas labai svarbus nuo vaikystės.
„Jeigu su vaikais ir paaugliais nekalbama apie seksą jiems suprantama kalba, jie patys susiranda informaciją. Be to, nuo jauno amžiaus mergaitės yra gąsdinamos sekso grėsmingumu. Kiti tyrimai rodo, kad aukštesnis intelektas yra susijęs su aukštesniu socialiniu nerimu, o jis – didžiausias sekso priešas“, – duomenis komentavo psichologė-seksologė R.Pečiūraitė.
Paprašytas pakomentuoti duomenis, dizaineris Robertas Kalinkinas išskyrė, kad vaikų ir paauglių lytinis švietimas – didžiulė problema.
„Ką vaikams gali paaiškinti tėvai, kurie apie seksą žino itin mažai? Edukacijos problema Lietuvoje yra klaiki. Pamenu, kai pats buvau mokykloje, pornografija buvo prieinama kone visiems, kai tuo pat metu mokyklose lytiškumo problemos buvo aiškinamos itin primityviai.
Aš visą gyvenimą buvau tas pošlas draugelis, drąsiai juokaudavau sekso temomis, nors niekas nieko nesuprasdavo. Kalbant apie lytinį švietimą, man pačiam vaikystėje buvo paaiškinta, kad kažkada tai nutiks nesileidžiant į detales.
Vaikams nuo pat pradžių yra aiškinama, kad seksas yra pavojingas, susijęs su lytiškai plintančiomis ligomis. Moterims sakoma, kad užsiimandamos seksu ne tik užsikrės įvairiomis ligomis, bet ir įgis paleistuvės etiketę. Tuo metu, tarp vyrų yra madinga girtis seksualiniais „pasiekimais“. Be to, seksas turėtų būti atskirtas nuo geros santuokos koncepto“, – tikino dizaineris.
R.Kalinkinas antrino, kad kiekvienam vaikui apie seksą turėtų būti paaiškinta individualiai.
„Jeigu su vaikais nepradėsite kalbėti apie lytinį švietimą paauglystėje, su jais tikrai „pakalbės“ įvairūs pornografijos portalai, iškreipiantys kūnų, sekso paveikslą. Tėvai privalo edukuoti vaikus. Tėvams reikia atrasti momentą pagal kiekvieno vaiko individualią raidą. Reikia stebėti savo vaikus, pastebėti, kada jie ima rodyti pirmuosius požymius. Vaikams viską reikia paaiškinti nuosekliai. Tai nėra vienadienis pokalbis. Kalbėti apie seksą turi būti taip pat normalu, kaip rašyti, skaičiuoti, dėlioti kaladėles“, – sakė R. Kalinkinas.
Dizaineriui pritarė ir L.Januškevičiūtė.
„Labai dažnai temos, susijusios su lytiškumu yra pateikiamos per gąsdinimą. Bijome, kad jeigu vaikams pasakysime kas yra seksas, neva paskatinsime juos iš karto po pamokų eiti ir bandyti juo užsiimti. Vaikai ir paaugliai informacijos ieško socialiniuose tinkluose. Reikia kalbėti su vaikais, kad seksas turi būti malonus ir jis nebūtinai turi būti susijęs su reprodukcija. Seksas yra viena iš sveikų santykių dalių“, – užbaigė specialistė.
Tyrimą 2023 m. balandžio mėn. „Fantazijos.lt“ užsakymu atliko UAB „Spinter tyrimai“. Jo metu apklausti 1008 18–65 m. amžiaus žmonės.
