Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu plinta juokeliai, kad peniai traukiasi. Tačiau, regis, tokie juokai turi realią potekstę. Tai galima sužinoti perskaičius neseniai pasirodžiusią Niujorko mokslininkės knygą.
Epidemiologė Sh.Swan su kolegomis tyrinėjo Sinajaus kalno Egipte Icahno medicinos mokyklos aplinką ir kaip ji veikia žmonių reprodukciją.
Knygos esmę atspindi ilgas jos pavadinimas. Išvertus į lietuvių kalbą jis skambėtų taip – „Kritinis laikas: kaip mūsų modernus pasaulis daro neigiamą įtaką spermatozoidų skaičiui, keičia vyrų ir moterų reprodukcinį vystymąsi ir stumia į pavojų žmonijos ateitį“.
Kolegų itin gerbiama mokslininkė Sh.Swan daugiau nei 25 metus dirba norėdama išsiaiškinti, kokią įtaką cheminės medžiagos daro aplinkai ir sveikatai.
Prieš ketverius metus ji pristatė tyrimą, atskleidusį, kad per 40 metų vidutinis spermatozoidų kiekis spermoje sumažėjo perpus. Mokslininkės skaičiavimais, 2045 metais pasaulyje įsivyraus nevaisingumas, tad didžiajai daliai vaikus planuojančių porų teks kreiptis pagalbos į vaisingumo specialistus.
Daugybę metų Sh.Swan bendradarbiauja su kitais mokslininkais ir įvairiomis mokslo organizacijomis, skelbia savo tyrimus, įrodančius aplinkos poveikį reprodukcinei sveikatai.
Tad naujausios mokslininkės knygos tikslas yra dar kartą, bet šį kartą jau primygtinai, atkreipti žmonių dėmesį į dabartinės reprodukcinės sveikatos staigų pablogėjimą, kuriam turi įtakos cheminės medžiagos mūsų aplinkoje ir kai kurie žmonių įpročiai.
Ar iš tiesų vyrų penis mažėja? Pasirodo, viskas prasideda dar motinos įsčiose.
„Jei berniuko besilaukiančios moters organizme padidėjusi cheminės medžiagos ftalato, kuris mažina testosterono kiekį, koncentracija, jos sūnaus genitalijų vystymasis yra sutrikdomas.
Pasekmės, kurioms apibūdinti jau yra sukurtas terminas „ftalatų sindromas“, pasireiškia ir mažesniu penio dydžiu“, – paaiškino knygos autorė Sh.Swan.
Ftalatai daugiausia naudojami kaip plastifikatoriai, kurių dedama į plastikus siekiant padidinti gaminių lankstumą, skaidrumą ir ilgaamžiškumą.
Jų gausu ne tik statybinėse medžiagose – dažuose, klijuose, bet ir asmens priežiūros priemonėse – kvepaluose, kremuose, nagų lake, muile, taip pat plovikliuose, pakuotėse ir vaikų žaisluose.
Dėl žalos gamtai ir sveikatai Europos Sąjunga artimiausiu metu ftalatų patekimą į aplinką ir vandenį ketina ne tik riboti, bet ir visiškai nutraukti.
„Daugiausia žalos padaroma jau pirminėje vaisiaus formavimosi stadijoje. Tos sparčiai besidauginančios ląstelės yra jautriausios. O tuo metu padaryta žymė vėliau matoma vaikystėje, paauglystėje ir suaugusio žmogaus gyvenime“, – kalbėjo Sh.Swan.
Pavyzdžiui, vyro kūne atstumas tarp išeinamosios angos ir genitalijų paprastai būna daug didesnis nei moterų. Jis parodo, kiek vyriškų hormonų androgenų vaisius gavo ankstyvoje nėštumo stadijoje.
Pamatavus šį atstumą vaikystėje galima kai ką sužinoti apie vyrų ir moterų vaisingumą ateityje. Trumpesnis vyro ir ilgesnis moters atstumas tarp išeinamosios angos ir genitalijų gali reikšti mažesnę reprodukcinę sėkmę.
Ftalatų poveikį mokslininkė pradėjo tyrinėti dar 2000 metais. Tada ji darė eksperimentus su graužikais.
Ftalatų paveiktos žiurkės vyriškosios lyties jauniklis turėjo mažesnį penį ir mažesnį kapšelį, taip pat jo spermoje buvo mažiau spermatozoidų, o atstumas tarp išeinamosios angos ir genitalijų buvo trumpesnis.
„Vėliau atlikome mokslinį tyrimą remdamiesi žmonių pavyzdžiais. Ištyrę nėščių moterų organizme esantį ftalatų kiekį vėliau tikrinome jų sūnus – kūdikystėje, vaikystėje ir jau subrendus. Rezultatas buvo toks pat – ftalatų sindromas. Dėl to esu įsitikinusi, kad sąsaja yra akivaizdi“, – tikino mokslininkė.
Jau seniai ši amerikietė kalba ir apie nevaisingumą, kuriam taip pat įtaką turi cheminės medžiagos. Netgi vartojamas terminas – „1 procento efektas“, kuris reiškia, kad kiekvienais metais Vakarų šalyse vyrų reprodukcinių problemų padaugėja vienu procentu.
Į tą dalį patenka sumažėjusi testosterono koncentracija ir spermoje esantis spermatozoidų kiekis, kuris irgi turi įtakos vaisingumui. Jo rodiklis, beje, kasmet krinta irgi po vieną procentą. Moterų vaisingumas – taip pat.
„Spermatozoidų kiekis spermoje pasikeitė ir dėl prasto gyvenimo būdo, ir dėl šimtų cheminių medžiagų, su kuriomis žmonės visame pasaulyje susiduria kasdienybėje“, – pabrėžė Sh.Swan.
Vis dėlto mokslininkė ne tik grūmoja pirštu, bet ir pateikia siūlymų, kaip kiekvienas žmogus galėtų sumažinti susidūrimą su cheminėmis medžiagomis ir šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą, kad pakeltų vaisingumo lygį.
„Pirmiausia reikėtų plastikines maisto dėžutes šaldytuve pakeisti stiklinėmis, keraminėmis arba metalinėmis. Kalbu ne vien apie tuo metu vaikus planuojančias poras ar nėščias moteris. Neigiamas cheminių medžiagų poveikis gali pasivyti po ilgesnio laiko, tad tai galioja visiems“, – įspėjo Sh.Swan.
Urologas Joshua Halpernas iš Čikagos, kurio specializacija – andrologija ir vyrų nevaisingumas, turi patarimų vaikus planuojančioms poroms, kurios norėtų padidinti tikimybę susilaukti atžalų.
„Visi dalykai, kurie palankūs sveikatai, iš esmės palankūs ir vaisingumui. Maistas, reguliarus sportas, streso mažinimas – tai pagrindiniai raktai.
Ir jei kasdienybėje gali būti sunku išvengti nematomų cheminių medžiagų, bent jau reikėtų būti kuo toliau nuo akivaizdžių – rūkalų, cigarečių dūmų ir nuodingų buities chemikalų“, – rekomendacijomis pasidalijo urologas.
Parengė Darija JANKAUSKAITĖ
