Mažos varpos sindromas – iškreiptas savo kūno suvokimas, kuomet vyrai nuoširdžiai mano, kad jų lytinis organas mažokas, ir (čia esminis momentas) labai išgyvena dėl to.
Tai viena iš dismorfofobijos atmainų – tai toks psichikos sutrikimas, kuris kyla žmonėms dėl savo išvaizdos netobulumų, neretai ir įsivaizduojamų.
Laimei, ne visi išgyvenimai pasiekia nervinio sutrikimo lygį, bet verta save pakontroliuoti, ar pernelyg prie to nepriartėjote.
Kaip suprasti, kad turite mažos varpos sindromą
Štai keletas nerimą keliančių simptomų:
- Jums atrodo, kad jūsų varpa mažoka, ir tai jums kelia didelį nerimą.
- Varpos matmenis jūs tiesiogiai siejate su vyriškumu. Kuo didesnė – tuo geriau. O „maža“ tampa pagrindu žemai savivertei.
- Jūs reguliariai lyginate savo varpos dydį su kitais – persirengimo kambariuose, filmuose, žiniasklaidoje.
- Jaučiatės nejaukiai, nusirengdami bendrame duše ar užsiimdami seksu, nes bijote, kad iš jūsų gali pasijuokti dėl dydžio.
- Dėl šių išgyvenimų jums kyla problemų su erekcija ar patiriant orgazmą.
- Taip, jūs jau girdėjote apie tai, kad jūsų varpa „normali“ (iš draugės, urologo ar, tarkim, televizijos laidoje, kur buvo pasakojama apie lytinio organo matmenis), bet netikite šiais žodžiais.
Įtarimai sustiprėja, jeigu šalia išvardytų simptomų jūs turite ir bendrų klasikinės fismorfofobijos požymių:
- Įkyrus susirūpinimas savo išvaizda – jums svarbu bet kuriuo momentu atrodyti tobulai.
- Chroniškas nerimas dėl to, kaip atrodote.
- Kompulsinis (įkyrus) elgesys, susijęs su išvaizda (pavyzdžiui, daug valandų trinkantys odos ar plaukų priežiūros ritualai, siekis pirkti vis naują ir naują aprangą. Jeigu jums dėl kokių nors priežasčių nepavyksta atlikti „ritualo“, labai išgyvenate (iki tokio lygio, jog bijote išeiti iš namų).
Kaip atsikratyti minčių, kad jūsų varpa per maža
Jeigu nerimą keliančių simptomų nėra, o mintys apie tai, jog „galbūt jis mažokas“ aplanko tik retkarčiais, susidoroti su išgyvenimais padės paprastas dalykas – informacija.
Sunku tuo patikėti, bet daugelis vyrų tiesiog nežino, kaip atrodo normalaus dydžio varpa. Dar daugiau, jie kartais net neįsivaizduoja, kaip realybėje atrodo jų pačių varpa.
Pavyzdžiui, vienas iš terapijos būdų yra toks: pacientui, kuris skundžiasi maža varpa, pasiūloma visiškai nusirengti ir visu ūgiu atsistoti priešais veidrodį. Taip jis gaus galimybę pamatyti savo varpą taip, kaip ją mato kiti: mylima moteris ar kolegos sporto klubo dušinėje. Žvelgiant iš šalies vyro pasididžiavimas atrodo didesnis, nei įprastu rakursu iš viršaus žemyn. To suvokimas nuramina ir padeda sumažinti nerimą.
Ne mažiau svarbi informacija apie tai, koks yra normalus varpos dydis. Neskubėkite sakyti „Tai juk savaime aišku“. Kairo universitete buvo atliktas tyrimas vyrams, kurie skundėsi pernelyg mažomis varpomis. Rezultatai parodė, kad nė vienas iš 92 „vargšelių“ neturėjo trumpos varpos: visos jos idealiai tilpo į normą.
Mokslininkai padarė išvadą, kad vyrai linkę pervertinti statistinius normalių varpų matmenis ir per menkai įvertinti savosios varpos matmenis. Besiskundžiantiems buvo rekomenduota ypač sunkiomis apmąstymų minutėmis „gydytis“ matuojant savo organą centimetru ir lyginant rodmenis su standartais.
O standartai tokie:
- Vidutinis varpos ilgis ramybės būsenoje – nuo 8 iki 10 cm. Sveiko normalumo diapazonas daug platesnis – nuo 5 iki 15 cm.
- Vidutinis varpos ilgis erekcijos būsenoje – 15,1 cm, diapazonas – nuo 11,4 iki 19 cm.
Sudėtingesniais atvejais, jeigu vyro išgyvenimai tokie stiprūs, jog pasiekia psichikos sutrikimo lygį (simptomai išvardyti aukščiau), gali prireikti rimtesnių priemonių:
- Kognityvinė-elgesio terapija. Psichoterapeutas padės išaiškinti, kodėl vyras taip susirūpinęs dėl varpos matmenų, ir pasiūlys būdus sumažinti nerimą.
- Medicininiai preparatai. Pavyzdžiui, antidepresantai, padedantys įveikti aiškiai išreikštą nerimą ir neurozę.
- Fizinės procedūros, kurios padeda padidinti varpą (masažai, vakuuminiai prietaisai ir varpą pailginantys žiedai. Realus jų poveikis itin menkas. Tačiau šios procedūros dažnai turi gerą psichologinį poveikį: ženkliai sumažina nerimo lygį.
- Chirurginės operacijos. Tai daugiausiai abejonių keliantis punktas. Tiesa, tai iš tiesų padeda padidinti organą (tiesa, paprastai ne daugiau kaip 1–2 cm), bet turi gana nemažą komplikacijų riziką, po kurių varpos ilgis gali net sumažėti.
