E.Gräfenbergas 1950 m. aprašė moters ejakuliaciją iš šlaplės. Mokslininkas darė prielaidą, kad moters organizme egzistuoja kažkokios struktūros, panašios į vyro varpos sandarą.
Tačiau jokio taško jis neatrado, šis terminas atsirado tik 1981 m. Jį sugalvojo Beverly Whipple su kolegomis paskelbusi straipsnį žurnale „Journal of Sex Research“. Mokslininkai aprašė sritį, sudarytą iš sudėtingo kraujagyslių, parauretrinių liaukų ir latakų, nervų galūnėlių bei audinių, supančių šlaplę, tinklo.
Nuo to laiko G taško aktyviai ieškoma, apie jį rašomi straipsniai, jis „atrandamas“ pornografijoje ir interneto forumuose, treniruotėse ir kursuose, jam padidinti daromos operacijos. Tačiau ar jis iš tiesų egzistuoja?
G taško mitas
Mokslininkai laiko, kad ne. Visi publikuoti moksliniai duomenys neigia jo egzistavimą: nei skrodimais, nei instrumentiniais tyrimais nerasta nieko, kas galėtų sukelti orgazmą. Buvo dokumentuotas tik vienas skrodimas, per kurį buvo rasta kažkas panašaus į G tašką 83 m. moteriai.
Mitas apie G tašką gali būti toks populiarus dėl stereotipo, kad būtent vaginalinis seksas yra tikrasis natūralus seksas, juk jis reikalingas dauginimuisi. Ir jeigu tai tikroji sekso rūšis, tai kaip tik per ją ir turi įvykti orgazmas. Tačiau faktas tas, kad reprodukcijai moters orgazmas nereikalingas.
Iš čia kyla ir kiti stereotipai: neva vaginalinio orgazmo nebuvimas reiškia vyro nepajėgumą, arba pačios moters nepajėgumą, arba seksualinio gyvenimo problemas. Atrodytų, visa tai būtų galima išspręsti suradus G tašką. Bet ar ne geriau tiesiog išsivaduoti iš stereotipų?
Moksliniu požiūriu, ieškoti G taško vargu ar verta. Žinoma, gerai, kai tyrinėjate save ir vienas kitą – tai padidina šansus orgazmui. Bet gandas apie G tašką nervingai veikia ir vyrus, ir moteris. Žmonės jaučia spaudimą ir frustraciją, jeigu negali pasiekti „teisingo“ vaginalinio orgazmo ar jį suteikti. Todėl geriau atsipalaiduoti ir tiesiog patirti malonumą.
Žmonės neretai turi nuostatą, kad jeigu užsiimama kokios nors rūšies seksu, jis turi visiškai vienodai patikti jiems abiem. Bet tikrovėje visada yra skirtumų, ir juos reikia priimti. Verta nepatingėti ir užsiimti dviem sekso rūšimis: tokia, kuri labiau patinka vyrui, ir tokia, kuri labiau patinka moteriai.
Jautrios zonos makštyje
Vis dėlto, nors nėra jokių patikimų duomenų apie G taško egzistavimą, tai nereiškia, kad makštyje nėra jokių ypatingai jautrių vietų. Mokslininkai makštyje rado sritį, kurios stimuliacija iš tiesų gali moteriai sukelti orgazmą.
Tai zona klitorio ir šlaplės srityje po priekine makšties sienele. Ten pat yra jautriosios klitorio „kojelės“ ir vadinamoji „moteriškoji prostata“ – Skeno liaukos. Orgazmo metu jos išbrinksta, išskiria lubrikantą, o kartais – net skystį, primenantį ejakuliaciją.
Taigi, orgazmas vaginalinio sekso metu įmanomas, teisingai stimuliuojant šią zoną.
Kad rastumėte šią zoną, pabandykite stimuliuoti priekinę makšties sienelę. Tik koncentruokitės ne į mitinį G tašką 5–8 cm gylyje, o stimuliuokite visą sritį. Ieškokite sričių, prie kurių prisilietimai kelia didžiausią malonumą. Žinoma, klausykitės, ką jums sako partnerė.
Atrasti jautriausias makšties vietas ypač gali padėti G taškui skirti vibratoriai.
O kalbant apie vaginalinį seksą, priekinės makšties sienelės stimuliacijai tinkamiausios pozos – „moteris ant viršaus“ ir „šuniukas“.
