Skaitant straipsnius, bendraujant su aplinkiniais, ieškant informacijos internete apie didėjančius nustatomų lytiškai plintančių ligų skaičius, matomi du dalykai: pirma – žinių stoka apie lytiškai plintančias ligas, antra – vengimas ir gėda apie tai kalbėti.
Retkarčiais mūsų žiniasklaidoje pasirodo straipsnių subtilia oralinių lytinių santykių tema, tačiau juose skaitytojams nepateikiama informacijos apie tokių meilės žaidimų pasekmes.
Taip, oralinis seksas gali būti malonia intymių santykių dalimi, sako gydytoja dermatovenerologė Agnė Bartkevičiūtė, bet pabrėžia, kad yra keletas dalykų, apie kuriuos svarbu žinoti, jei norite, kad šie santykiai būtų ne tik malonūs, bet ir nepakenktų sveikatai.
1. Kokiomis lytiškai plintančiomis ligomis galima užsikrėsti oralinio sekso metu?
Oralinis seksas nėra visiškai saugus, kaip dauguma mano. Rizika priklauso nuo daugelio skirtingų dalykų, įskaitant jūsų amžių, lytį, dažną seksualinių partnerių kaitą, vienu metu kelių lytinių partnerių turėjimą, lytinio švietimo ir žinių trūkumą, baimę konsultuotis su gydytoju dermatovenerologu ir kt.
Seksualiai aktyvių paauglių ir suaugusiųjų apklausos rodo, kad vienas iš trijų niekada nenaudoja apsaugos priemonių oralinio sekso metu. Tikriausiai taip yra todėl, kad daugelis žmonių nežino, jog lytiniu būdu plintančios ligos gali būti perduodamos ir per burną.
Oralinio sekso metu galima užsikrėsti ŽIV (žmogaus imunodeficito virusu), herpesu (herpes simplex virusu – HSV), sifiliu, gonorėja, chlamidioze, virusiniais hepatitais B ir C, žmogaus papilomos virusu (ŽPV), lemiančiu lytinių organų karpų (kondilomų) atsiradimą, taip pat gaktos utėlėmis.
Lytiškai plintančios ligos yra pagrindinė nevaisingumo priežastis. Jo galima būtų išvengti, jei plačiajai visuomenei būtų suteikiama daugiau informacijos lytinio gyvenimo klausimais.
2. Kaip apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų oralinio sekso metu?
Dažniausiai lytiškai plintančios infekcijos yra besimptomės, todėl apie gresiantį pavojų galite net neįtarti. Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo oraliniu lytiniu būdu plintančių ligų yra jau minėtos barjerinės apsaugos priemonės, kurias turėtų naudoti bent vienas iš partnerių.
Vyrams pagrindinė barjerinė apsaugos priemonė – visiems žinomas prezervatyvas, moterims – ne toks populiarus moteriškas prezervatyvas.
Labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, o papildomai reikėtų pasitikrinti ir po atsitiktinių lytinių santykių. Lytiškai plintančioms ligoms nustatyti atliekami PGR (polimerazės grandininė reakcija) trijų, penkių, septynių ar dešimties lytiškai plintančių ligų sukėlėjų DNR tyrimai.
3. Ką daryti, jei įtariate, kad oralinio sekso metu galėjote užsikrėsti lytiškai plintančia liga?
Pirmiausia, jei esate lytiškai aktyvus, mažiausiai vieną kartą per metus pasitikrinkite savo lytinę sveikatą, net jei nejaučiate jokių lytiškai plintančių ligų simptomų. Klinikinė praktika rodo, kad, pavyzdžiui, užsikrėtus urogenitaline chlamidioze, iki 80 proc. moterų ir 50 proc. vyrų nepasireiškia jokie simptomai. Jau minėtu PGR tyrimu greitai nustatomi ligų sukėlėjų DNR. Pacientui informavus apie buvusį oralinį seksą, tiriamoji medžiaga papildomai paimama iš burnos gleivinės.
Dažniausi urogenitalinės sistemos simptomai, kurie pasireiškia užsikrėtus viena iš lytiškai plintančių ligų: pakitusios spalvos, kvapo, kiekio išskyros, deginimo pojūtis šlapinantis, apatinės pilvo dalies skausmas, diskomfortas sėklidėse vyrams, išorinių lytinių organų paraudimas, niežėjimas, deginimas ir kt.
Gonorėja. Minint gonokokinę infekciją arba plačiau žinomą kaip gonorėją – galima faringinė (gerklų) infekcija simptomais nepasireiškia apie 90 proc. atvejų. Jeigu visgi simptomai gerklų srityje pasireiškia, jie būna visai nespecifiniai, kaip gerklės skausmas ar paraudimas, todėl sukėlėjai nustatomi tik specifiškais šiems patogenams jau minėtais tyrimais.
Chlamidiozė. Chlamidiozės sukėlėjas gerklėje dažnai aptinkamas pacientams su konjuktyvito – akies junginės uždegimo – simptomais – akių paraudimu, ašarojimu, akių vokų patinimu, padaugėjusiu traiškanų kiekiu.
Herpesas. HSV perduodamas per seiles, pūslelių skystį, lytinių santykių metu. Užsikrėsti herpesu didžiausia tikimybė yra ligos prodromo, t. y. pradžios, metu ar per pūslelių turinį. HSV užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visą gyvenimą, todėl matant bėrimus arba atžymint simptomus gydymo įstaigoje pateiktoje anketoje, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių per recidyvą ir ligos prodromą. PGR metodu herpes simplex viruso DNR tyrimas parodo herpeso virusą organizme (šlapimo ir lyties takų ar burnos gleivinėse).
Žmogaus papilomos virusas. ŽPV atveju apie burnos sritį ar burnos gleivinėje, gerklėje pastebimi bėrimai. Dažniausiai aptinkami ŽPV-6 ir ŽPV-11 subtipai.
Oralinio sekso metu užsikrėtus ŽPV svarbu paminėti gerklų papilomatozę – gerybinį gerklų naviką, kuris gali ir supiktybėti. Gerklų papilomatozė sukelia kvėpavimo takų obstrukciją, o dažniausiai pasitaikantys simptomai yra balso užkimimas ir dispnėja arba pasunkėjęs kvėpavimas. Tiek moterims, tiek vyrams ŽPV infekcija gali sukelti ir kitas ligas. Labai svarbi ŽPV prevencijos priemonė yra vakcinacija.
Sifilis. Sifiliu galima užsikrėsti ne tik perpilant kraują, įprastu lytiniu būdu ar tiesiogiai kontaktuojant su užkratu bei pažeistu paviršiumi. Sergančiojo sifiliu burnos gleivinėje gali būti bėrimų, tokiu atveju jo seilės tampa užkrečiamos. Pirminis sifilis yra labiausiai užkrečiama sifilio stadija, kurios metu per mažiausiai 10 dienų iki 3 mėnesių sukėlėjo patekimo vietoje susidaro aiškiais kraštais, neskausminga, kietu dugnu opelė. Burnoje, ant liežuvio gali formuotis ir dauginės opos, dažnai traktuojamos kaip mechaninė trauma. Įtariant sifilį tiesiai iš infekcijos vietos atliekami tyrimai yra jautriausi, nes ligos pradžioje serologinės reakcijos gali būti neigiamos.
Todėl tais atvejais, jei anketoje atžymite buvusį oralinį seksą, tiriamosios medžiagos būtina paimti ir iš burnos gleivinės.
Kiti minėti virusai – ŽIV, HBV, HCV – nustatomi pagal virusų antikūnų (Ak) arba antigenų (Ag) nustatymą kraujyje.
Jeigu anketoje atžymite nesaugius lytinius santykius, pastebėjote ar jaučiate lytiškai plintančioms ligoms būdingus simptomus lytinių organų, išangės srityse, burnoje ar gerklėje, nedelskite, užsiregistruokite pas gydytoją dermatovenerologą sveikatai pasitikrinti.
Laikas labai svarbu – kuo greičiau kreipsitės, greičiau pradėsite gydytis ir kartu greičiau pasveiksite, išvengsite galimų komplikacijų.
Dar vienas subtilus, tačiau labai svarbus momentas – jei Jums buvo nustatyta lytiškai plintanti liga, apie tai turėtumėte informuoti tiek dabartinį, tiek buvusį ar buvusius seksualinius partnerius dėl rekomenduojamo jų ištyrimo. Suprantama, kad toks pokalbis su partneriu yra labai nemalonus, tačiau būtinas, siekiant apsaugoti jį nuo galimų komplikacijų, kaip ateityje gresiantis nevaisingumas. Kokiu būdu pranešti naujieną partneriui, galite pasitarti su Jus konsultuojančiu gydytoju dermatovenerologu.
