„Turime itin platų svarbių duomenų iš viso pasaulio spektrą, – sako prof. Vesta Steiblienė, gydytoja psichiatrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė. – Ir nors vienas pagrindinių tyrimo tikslų – adaptuoti metodikas, reikalingas patikimai įvertinti probleminį ir neprobleminį suaugusių asmenų seksualinį elgesį, gauti duomenys leis analizuoti ir gana specifinio pobūdžio informaciją.
Pavyzdžiui, vienos pirmųjų ruošiamų mokslinių publikacijų apima temas apie moralinių aspektų, motyvacijos ir pornografijos žiūrėjimo sąsajas, parafilijų ir kompulsyvaus seksualinio elgesio komorbidiškumą ir paplitimą, cislyčių ir translyčių asmenų gyvenimo kokybės charakteristikas.“
Vidutinis Lietuvos tyrimo dalyvių amžius – 34 metai, o amžiaus ribos – nuo 18 iki 78 metų. Didžioji tyrimo dalyvių dalis – moterys (68,4 proc.), aukštąjį išsilavinimą turi beveik 83 proc. tyrimo dalyvių. 81 proc. respondentų gyvena miestuose (sostinėje – tik 3,2 proc.). Klausimuose apie šeiminę padėtį 23,5 proc. dalyvių nurodė esantys vieniši arba išsiskyrę, 23 proc. palaikė santykius poroje, 48,9 proc. buvo santuokoje ir 4,5 proc. – našliai.
Seksualumo įvairovę atspindintys rodikliai
Didžioji dalis tyrimo Lietuvoje dalyvių – 97,8 proc. teigė, kad jų biologinė lytis gimimo metu ir lytis, su kuria jie tapatina save gyvenime, yra ta pati (vadinamieji cislyčiai). 3,2 proc. teigė manantys, kad yra translyčiai arba nėra tikri dėl savo lyties tapatybės.
Kalbant apie seksualinę orientaciją, 71,4 proc. tyrimo Lietuvoje dalyvių nurodė esantys heteroseksualūs, 7,2 proc. – gėjai arba lesbietės, 6,8 proc. – biseksualūs (jaučiantys potraukį daugiau nei vienai lyčiai), 5,3 proc. – heterolankstūs (pirmiausia identifikuojasi kaip heteroseksualūs, tačiau kartais juos traukia ta pati lytis), 1,9 proc. – panseksualūs (jaučia potraukį bet kam, įskaitant asmenis, kurie nesiidentifikuoja kaip konkrečios lyties), 1,4 proc. buvo keistalyčiai (angl. Queer, seksualumas ir lytis laikui bėgant gali keistis ir netelpa į vyro ar moters, gėjų ar heteroseksualų tapatybę). 0,4 proc. buvo homolankstūs (pirmiausia identifikuojasi kaip homoseksualūs, tačiau kartais juos traukia priešinga lytis), 0,8 proc. – aseksualūs (nejaučiantys seksualinio potraukio).
2,7 proc. nurodė, kad jų seksualinė orientacija yra kažkas kita, o 1,4 proc. atsakė, kad dar nežino arba nėra tikri dėl savo seksualinės orientacijos. Iš viso beveik 29 proc. Lietuvos tyrimo dalyvių nurodė, kad nėra griežtai heteroseksualūs. „Nesame išskirtiniai: tyrimo Lietuvoje rezultatai yra pirmųjų pasaulio tyrimų šia tematika atspindys, – sako dr. Julius Burkauskas, LSMU Neuromokslų instituto klinikinis psichologas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas. – XX a. 4–6 dešimtmečiais JAV mokslininko Alfredo Kinsio atlikti tyrimai stipriai praplėtė seksualumo sampratą. Mokslininko darbai pirmiausia įrodė tai, kad negalime skirstyti žmonių į dvi „tradicinės“ ir „netradicinės“ orientacijos kategorijas, nes žmogaus seksualumo samprata yra kur kas platesnė, nei vien griežtas heteroseksualumas ir homoseksualumas. Mūsų tyrimas patvirtina šią seksualumo įvairovę.“
Svarbu pabrėžti, kad nepaisant nemažos Lietuvos tyrimo dalyvių imties, jai nebuvo keliamas reprezentatyvumo reikalavimas, todėl šie rezultatai negali būti apibendrinami ir vertinami kaip visos Lietuvos gyventojų populiacijos atspindys. Tačiau, žinoma, juos bus galima analizuoti įvairiais rakursais, pavyzdžiui išskirti ir palyginti įvairias amžiaus grupes, skirtingo išsilavinimo ir seksualinės patirties turinčius asmenis ir pan.
Skaičiais – apie seksualinio gyvenimo patirtis
Klausimuose apie seksualinio gyvenimo įpročius tyrimo Lietuvoje dalyviai nurodo pirmuosius lytinius santykius su partneriu vidutiniškai pradėję 19-os metų , o per gyvenimą vidutiniškai turėję 9 partnerius.
Iš visų dalyvių daugiau nei pusė (53,5 proc.) nurodė bent kartą gyvenime turėję lytinių santykių su atsitiktiniu partneriu. Kas dešimtas (10,9 proc.) per pastaruosius 12 mėnesių užsiiminėjo atsitiktiniu seksu vidutiniškai 2–6 kartus.
Poroje gyvenantys tiriamieji per pastaruosius 12 mėnesių vidutiniškai lytiškai santykiavo nuo 2–3 kartų per savaitę (26,7 proc.) iki 2–3 kartų per mėnesį (22,7 proc.).
Gyvenime bent kartą yra masturbavęsi 97,8 proc. dalyvių: per pastaruosius 12 mėnesių beveik kas penktas (19,3 proc.) masturbavosi 2–3 kartus per mėnesį ir atitinkamai 19 proc. – 2–3 kartus per savaitę.
Dauguma poroje gyvenančių asmenų (78,1 proc.) buvo labai arba daugiausia patenkinti savo lytiniais santykiais, o bendrai 75,6 proc. tyrimo dalyvių buvo patenkinti savo seksualiniu gyvenimu.
„Stebimas šiek tiek vėlesnis pirmųjų lytinių santykių amžius, nei prieš dešimtmetį atliktos apklausos duomenimis, kai amžiaus vidurkis svyravo nuo 16 iki 17,5 metų, – pastebi J. Burkauskas. – Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis apklaustųjų yra patenkinti savo seksualiniu gyvenimu, nepriklausomai nuo vidutinio lytinių santykių dažnio. Kartais į specialistus kreipiasi asmenys, sunerimę, kad poroje santykiauja pernelyg retai. Visgi, pasitenkinimą lytiniu gyvenimu daugiausia nulemia poros poreikių išsiaiškinimas ir sutarimas, kas priimtina abiem pusėms, o ne lytinių aktų skaičius.“
Pornografijos žiūrėjimo statistika
Tyrimo Lietuvoje dalyviai nurodė, kad pirmą kartą pornografiją žiūrėjo vidutiniškai 15-os metų amžiaus ir dabar žiūri pornografiją vidutiniškai kartą per mėnesį. Tai žymiai rečiau nei Brazilijoje, Kanadoje, JAV bei Malaizijoje, kur žmonės nurodė vidutiniškai pornografiją žiūrėję 2–3 kartus per mėnesį. 7–11 kartų per metus pornografiją žiūri Čekijos, Portugalijos, Kinijos ir Kolumbijos gyventojai.
„Apklausoje išryškėjo tam tikri tarpkultūriniai aspektai, susiję su tuo, kaip dažnai žmonės žiūri pornografiją. Šių aspektų kontekstą dar reikės išanalizuoti išsamiau, – teigia dr. J. Burkauskas. – Pornografijos sritis svarbi tuo, kad gali prisidėti prie elgesio priklausomybių, susijusių su internetu, vystymosi, kai žiūrėjimą tampa sunku kontroliuoti ar dėl jo randasi problemų darbo, socialinėje, lytinio gyvenimo srityse. Preliminarūs skaičiavimai rodo, jog probleminį pornografijos naudojimą lemia ne dažnis, o žiūrėjimo motyvas, kai siekiama „pabėgti“, „atsijungti“ nuo kasdienių stresų ar gyvenimo sunkumų.“
Tyrimo duomenų gausa leidžia tikėti įdomių ir svarbių mokslininkų įžvalgų
„Tyrimas siekė gauti naujų mokslo žinių apie seksualinį elgesį ir su seksualiniu gyvenimu susijusias temas. Surinktas tyrimo duomenų kiekis neabejotinai leis atspindėti ir tas visuomenės grupes, kurios dažnai buvo neįtrauktos į tarpkultūriniu palyginimus, pavyzdžiui, kitos rasės ar žemesnio išsilavinimo žmonės – sako prof. V. Steiblienė. – Geresnis žmogaus motyvacijos seksualiniam elgesiui ir moralinių sprendimų aspektų supratimas ateityje padės spręsti klausimus, kurie svarbūs kalbant apie asmens seksualinę sveikatą.
Lietuvoje surinktų duomenų imtis leidžia džiaugtis, kad netrukus turėsime adaptuotas ir kultūriškai pritaikytas metodikas, skirtas vertinti probleminį ir neprobleminį seksualinį elgesį.“
Mokslininkų teigimu, tikimasi, kad pirmosios mokslinių įžvalgų publikacijos žurnalų redakcijas pasieks jau šių metų pabaigoje, tačiau dėl didžiulio tyrimo duomenų ir dalyvaujančių šalių kiekio šie tikslai gali persikelti į 2023-iuosius metus.
