Birželio 1–5 dienomis sostinėje vyks „Baltic Pride“ festivalis, skirtas pažymėti LGBTQ+ lygiateisiškumo būtinybę. Šiomis dienomis kultūros bare „Kablys + Kultūra“ (Kauno g. 5, Vilnius) „Pride House“ parodų salėje bus galima išvysti ir D. Juodakytės tapybos kūrinių seriją.
– Festivalyje „Baltic Pride“ jūs eksponuosite savo tapybos kūrinių seriją. Kas joje vaizduojama? – portalas jarmo.net pasiteiravo tapytojos.
– Vaizduojami žmonės. Nuogi žmonės. Ir jų grožis, seksualumas. Deja, bet labai dažnai žmonės nežino, kokie jie yra gražūs, seksualūs ir įdomūs. Ir būtent tai mano projektuose yra vaizduojama.
– Peržvelgiau dalį jūsų paveikslų ir susidarė įspūdis, kad iš tiesų nevengiate intymumo. Kaip jūs manote, ar Lietuvoje seksualumo tema mes kalbame drąsiau, ar yra kažkoks proveržis?
– Manau, kad įvairiai būna. Tačiau didelės bangos seksualumo ir apskritai erotinio meno aš nejaučiu. Kita vertus, tam tikrus aidus galime girdėti, galbūt kažkokias netiesiogines aliuzijas į seksualumą, kūno vaizdavimą. Mano manymu, ši tema yra dar pakankamai neatskleista lietuvių meno fone.
– Kaip manote, kas tai lėmė, jog seksualumo tema mums išlieka tabu?
– Lietuvos žmonės yra pakankamai uždari ir kompleksuoti, drovūs, nesuvokia savo kūno, jaunystės potencialo. Manau, kad šios temos Lietuvoje išlieka tabu greičiausiai dėl vis dar įsišaknijusių sovietinių tradicijų. Be be abejo, žmonės bunda, bet toli gražu nėra kalbama taip, kaip būtų galima. Nesiekiu, kad mano kūriniai turėtų pornografinį atspalvį. Aš juose kalbu apie meilę, grožį, savęs pažinimą.
– Ar jūsų kūriniai yra susiję su LGBTQ+ ar „Queer“ temomis?
– Iš dalies. Aš palaikau šią socialinę grupę, nes būtent tie žmonės man yra artimi. Juose visuomet randu toleranciją, švelnumą, jautrumą ir draugiškumą. Deja, bet plačiojoje visuomenėje tokių bruožų stinga.
Mane labai traukia žmogaus sielos paribiai ir stygos, kurių neina pamatyti plika akimi. Tai dalykai, kuriuos galima lyg ir nujausti, nors jie nematomi. LGBTQ+ bendruomenėje pastebiu, kad nėra vienareikšmiškumo, be to, nuolat plečiamos ribos.
Dažniausiai žmonės, kurie yra „kitokie“, patiria patyčias nuo mokyklos laikų, tampa jautrūs. O kai žmonės įgyja jautrumą, jie gali pažvelgti į kitą empatiškai. Vienas kito palaikymas, supratimas ir priėmimas – tai mane labai traukia LGBTQ+ ir „Queer“ žmonėse.
– Birželio 4-ąją Vilniuje vyks „Baltic Pride“ eitynės. Ar dalyvausite jose?
– Taip, tikrai planuoju. Meilė, tolerancija, švelnumas – tuo ten pasidalinsime. Tai yra brangiausios dovanos, kokias žmonės gali dovanoti vieni kitiems. Juk tai stumia pasaulį į priekį ir skatina kurti.
– Jūs studijavote Vilniaus dailės akademijoje grafiką. Ar gal galėtumėte plačiau papasakoti, kaip pasirinkote šitą kryptį?
– Kiek save pamenu, daug piešiau, daugiausia – žmones. Nežinau, ar vėliau pamėgau, ar tai jau buvo mano kraujyje. Lankiau meno mokyklą. Vieną dieną supratau, kad aš daugiau nieko kito nemoku, tad neliko kitos išeities kaip tik stoti į Dailės akademiją. Nusprendžiau studijuoti grafiką, nes mėgau dirbti su tušu, linijomis, dėmėmis, struktūromis. Labai pataikiau pasirinkdama šias studijas, kadangi labai daug mokėmės vaizduoti žmogų, nagrinėjome jo anatomiją.
– O kaip gimsta jūsų paveikslai? Galvoje atsiranda vaizdinys? O gal kūryba prasiveržia spontaniškai jau tapant?
– Nutinka labai įvairiai. Mąstydama apie kūrybą, supratau, kad man tiek kūryba, tiek gyvenimas yra vienas ir tas pats dalykas – aš to neatskiriu į dvi sritis.
O pačių žmonių vaizdavimas paveiksluose – tai tarytum bendravimas ir jų palietimas. Mane traukia žmones. Įdomi jų būtis, esybė. Tarytum kažkas sklinda iš vidaus. Man norisi juos vaizduoti. Lyg kažkas tuo metu mane apsėda.
– Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokykloje dėstote jaunimo ir paauglių grupėms akademinį piešimą. Kitaip tariant, pasirinkote ne tik tapytojos, bet ir pedagogės kelią.
– Tiesa sakant, aš pedagogikoje pasižymiu net labiau nei tapyboje. Šiai sričiai visą laiką jaučiau didelę trauką, net nežinau, iš kur ir kaip tai atėjo, bet tiesiog jaučiau, kad galiu ir noriu dalintis savo patirtimi ir žiniomis.
Kai baigiau akademiją, suvokiau, kad man reikia čia būti, dirbti su žmonėm, su studentais ir mokiniais. Ir šį darbą dirbu jau apie 6 metus. Čia randu viską: tai yra ir kūryba, ir bendravimas, dalinimasis, meilė vieni kitiems. Išmokau improvizuoti, lavinti savo vaizduotę, gilinausi į psichologiją, net aktorystę, kad tik galėčiau mokyti, nes man labai rūpi jauni žmonės, – kalbėjo pašnekovė.
„Baltic Pride“ eitynės „Už lygybę“ Vilniuje vyks birželio 4-ąją ir prasidės 14 val. prie pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo. Eitynių dalyviai Gedimino prospektu žygiuos iki Baltojo tilto.
