Kitos moterys, jau bent viena ausimi girdėjusios apie vadinamąjį skvirtingą (angl. „squirting“ – išpurškimas, čiurkšlė) arba moterišką ejakuliaciją (o tai, anot kai kurių specialistų, nėra visai tas pats), ir apie šiuos reiškinius lydintį nepaprastą malonumą, rūpinasi: ar aš galiu tai patirti? Kaip įmanoma to išmokti?
Skvirtingo klausimas rūpi ir vyrams, kurie norėtų padovanoti savo mylimosioms šį nepaprastą malonumą, bet nežino, kaip, ir ar tai iš viso įmanoma.
Koks tai jausmas?
Skvirtingą patyrusios moterys jį apibūdina gana skirtingai. Vienos sako, kad jausmas nesiskiria nuo įprasto orgazmo, kitos teigia, kad tai panašu į orgazmą, bet šiek tiek kitaip.
Kai kurios moterys tai apibūdina kaip labai intensyvų, sukrečiantį atsipalaidavimą. Kitos sako, kad prieš pat „skvirtinant“ jaučiamas didelis noras šlapintis, ir tada ištinka stiprus, „šlapias“ orgazmas.
Dalis moterų, ypač patyrusių tai pirmą kartą, jaučia paniką ir gėdą, nes galvoja, jog apsišlapino. Visgi tai, kas išsiskiria skvirtingo metu, yra ne (arba ne tik) šlapimas.
Patiria ne visos
Seniai yra žinoma, kad lytinio susijaudinimo arba orgazmo metu iš kai kurių moterų lytinių organų gali išsiskirti šiek tiek skysčio, kai kuriais atvejais šis skystis išsiveržia gana stipria srove.
Moterišką „spermą“ mini senovės graikų gydytojas Hipokratas, kurio nuomone, ji padeda pradėti vaikus. Panašus reiškinys minimas ir Kamasurtoje, kur pateikiamas detalus aprašymas, kada ir kodėl to galima tikėtis.
XVII amžiuje olandų anatomas Regnier de Graafas parašė traktatą „Apie moterų lytinius organus“, kuriame aprašė skystį ir siejo jį su erogenine zona makšties viduje, labai primenančia vyrišką prostatą.
Tačiau iki šių dienų nėra ištirta, kiek moterų iš tiesų gali „skvirtinti“. Tyrimai rodo, kad didesniu ar mažesniu laipsniu tai nutinka 10-54 proc. moterų.
2013 m. tyrimas, kuriame dalyvavo 320 moterų, atskleidė, kad moterims išsiskiriančio skysčio kiekis svyruoja nuo 0,3 iki daugiau kaip 150 ml, t.y., kai kurioms gali išsiskirti daugiau kaip pusė stiklinės, o kitoms – vos keletas lašų.
Koks tai skystis?
Vienas pagrindinių klausimų, susijusių su skvirtingu – ar tas paslaptingasis skystis nėra paprasčiausias šlapimas? Kai kurie tyrimai rodo, kad gali būti būtent taip.
2014 m. atlikto tyrimo dalyvių prieš užsiimant seksualine veikla buvo paprašyta nueiti į tualetą, o tada atliktas ultragarso tyrimas, kad būtų įsitikinta, jog jų šlapimo pūslė tuščia. Po seksualinio susijaudinimo ultragarso tyrimas buvo pakartotas ir paaiškėjo, kad moterų šlapimo pūslė gerokai prisipildė. Po skvirtingo buvo atliktas trečias ultragarso tyrimas, kuris vėl parodė tuščią šlapimo pūslę. Tai liudija, kad moterims išsiskyręs skystis atėjo iš šlapimo pūslės, ir tikėtina, kad tai yra šlapimas (bent jau dalis to skysčio).
Dalis specialistų, pavyzdžiui, britų farmakologas Abbasas Kanani, laiko, kad už skvirtingą iš tiesų atsakinga šlapimo pūslė, nes toje moters organizmo dalyje nėra jokio kito organo, gebančio išstumti tokį kiekį skysčio su tokia jėga. Orgazmo metu atsipalaidavus raumenims tampa sunkiau sulaikyti šlapimą, todėl jis išsiskiria per šlaplę.
Visgi daug kitų tyrinėtojų mano, kad su skvirtingu viskas ne taip paprasta. Amerikiečių seksologės Beverly Whipple devintojo dešimtmečio pradžioje atliktas mokslinis išsiskyrusių skysčių tyrimas (o vėliau ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai) nustatė, kad karbamidas (šlapalas) ir kreatinas – cheminės šlapimo sudedamosios dalys, – buvo aptiktos tik nedideliais kiekiais. Buvo aptiktos ir kitos medžiagos, kurių paprastai nerandama šlapime. Tarp jų – prostatos specifinis antigenas, arba PSA.
Vyrų organizme PSA gamina prostata. Moterų organizme taip pat yra prostatos audinys – vadinamosiose parauretrinėse (kitaip – Skeno) liaukose, esančiose priekinėje makšties sienelėje. Kai kurie tyrimai rodo, kad jos latakais jungiasi su apatine šlaplės dalimi. Kai kurie specialistai mano, kad šios liaukos vaidina lemiamą vaidmenį susidarant skysčiui, kuris išsiskiria skvirtingo metu. Skirtingas šių liaukų išsivystymo lygis ir dydis skirtinguose organizmuose iš dalies gali paaiškinti, kodėl vienos moterys gali patirti galingus „šlapius“ orgazmus, o kitos – ne.
Tačiau nemažai moterų nuo skvirtingo sulaiko ne fizinės kliūrys, o psichologinė baimė, kad kas nors pamanys, jog ji apsišlapino. Bijoti nereikėtų, išsiskiriantis skystis paprastai yra skaidrus, bespalvis, o ne geltonas, ir neturi šlapimui būdingo kvapo ar skonio.
Kai kurie mokslininkai mano, kad skvirtingas teikia ne tik malonumą, bet ir yra naudingas sveikatai: jo paskirtis gali būti išplauti kenksmingas bakterijas iš šlaplės, kurios ten patenka lytinio akto metu, ir taip užkirsti kelią šlapimo takų infekcijai.
Kaip tai patirti?
Daugelis skvirtingą patyrusių moterų teigia, kad jį pasiekti padeda G taško stimuliacija. G tašku laikoma vieta makšties viduje, priekinėje jos sienelėje maždaug 5-8 cm gylyje. Kartais liečiant ji gali atrodyti grubesnė ar reljefiškesnė, nei aplinkiniai audiniai.
G taškas yra laikomas ne kažkokiu atskiru organu, o veikiau „zona“, per kurią galima stimuliuoti parauretrines liaukas ir kartu vidines, paslėptas klitorio dalis. Jis, kaip žinia, panašus į ledkalnį: gaubtas ir galvutė, kurie matomi išorėje, yra tik maža dalis kur kas didesnio organo, esančio giliau ir aplink makšties įėjimą.
G tašką gali masažuoti partneris arba pati moteris sulenktais pirštais, judinant juos tarsi kviečiant „ateik čia“ ir stipriau spaudžiant. Tokį pat poveikį galima pasiekti ir specialiu kampu sulenktais sekso žaislais.
Dalis moterų prisipažįsta, kad pavyksta „skvirtinti“ tuomet, kai, pasiekusios orgazmą, ir toliau naudoja vibratorių. Tada apima intensyvus, beveik nenugalimas noras šlapintis, ir galiausiai, ištekėjus paslaptingajam „nektarui“, užvaldo nenusakomas išsilaisvinimo pojūtis.
Jeigu norite pabandyti pasiekti skvirtingą, patartina po dubeniu pasitiesti rankšluostį, nes skysčio gali būti daug.
Reikia nepamiršti ir to, kad kai kurioms moterims G taško stimuliacija kelia diskomfortą, ir tai taip pat normalu, nes žmonės yra skirtingi. Tad eksperimentuokite tik savo malonumui ir būtinai sustokite, jeigu kas nors nepatinka.
Verta pabandyti
Skvirtingą, arba moterišką ejakuliaciją, galima patirti tiek su partneriu, tiek masturbuojantis, tiek su pirštais, tiek su sekso žaislu, ir tinkamų pozų yra ne viena. Štai keletas galimų variantų.
- Šuniuko poza
Atsistokite keturiomis, partneris, klūpėdamas ant kelių už jūsų, negiliai įsiskverbia. Eksperimentuokite skėsdama į šalis kelius ir nusileisdama ant alkūnių, ir taip keisdama įsiskverbimo kampą. Ištieskite ranką sau tarp kojų ir žaiskite su klitoriu. Arba partneris gali jums laikyti klitorio vibratorių.
- Misionieriaus poza rankomis
Stimuliavimas rankomis paprastai geriau padeda pasiekti skvirtingą, nei įsiskverbimas į makštį varpa ar sekso žaislu. Patartina, partneriui darbuojantis pirštais, pačiai tuo pat metu stimuliuoti savo klitorį, arba partneris jį gali stimuliuoti oraliniu būdu.
Tad atsigulkite ant nugaros. Partneris, įsitaisęs jums tarp kojų, pirštu (ar trimis!) įsiskverbia jums į makštį. Jis sulenkia pirštus jūsų bambos kryptimi ir judina juos „ateik čia“ judesiu, eksperimentuodamas su skirtingu spaudimo stiprumu. Jūs liečiate savo klitorį pirštais arba vibratoriumi. Arba partneris jums atlieka kunilingą.
- Su sekso žaislu
Vibratoriai gali būti naudojami tiek su partneriu, tiek vienai. Atsigulkite ant nugaros. Naudokite lubrikantą, įskverbkite sekso žaislą į makštį ir spauskite prie priekinės makšties sienelės. Partneris gali stimuliuoti jūsų klitorį burna, pirštais arba klitorio vibratoriumi.
