Apklausę 20 tūkstančių moterų mokslininkai priėjo prie išvados, kad beveik trys ketvirtadaliai moterų patiria stresą dėl savo seksualinio gyvenimo, o trečdalis prisipažino jaučiančios nerimą prieš seksą, per jį ir po jo.
Psichoterapijos specialisčių iš Didžiosios Britanijos Bristolio miesto Shelley Treacher ir Billie Dunlevy tokia statistika visai nestebina.
„Mano praktikoje moterų, patiriančių stresą ir įtampą dėl sekso, daugėja. Žinoma, kiekvienas atvejis kitoks, tačiau yra keletas aiškių kolektyvinių patirčių, dėl kurių auga bendras moterų nerimo lygis“, – tamsią realybę nupiešė B.Dunlevy.
Psichoterapeutė turi galvoje pasitikėjimo savimi per sekso žaidimus trūkumą dėl spaudimą darančio vyrų požiūrio, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos.
„Moterys ypač iš socialinių tinklų jaučia milžinišką spaudimą, kad jų kūnas turi būti išpuoselėtas. Tai labai aktualu jaunoms moterims. Mes viena kitą galime priversti jautis dar blogiau, kai esame nejučiomis įtraukiamos į varžytuves dėl idealaus kūno. Pagal feministinę teoriją, idealaus moters kūno kriterijus kuria vyrai, nes jų žvilgsniai žiniasklaidoje ir mene nukreipti į moterį kaip į seksualinį objektą“, – aiškino B.Dunlevy.
Kalbant apie homoseksualius moterų santykius, jie žiniasklaidoje, ypač erotinėje, dažniausiai garbinami taip pat dėl vyriškos lyties žiūrovų. Būtent dėl to moterys jaučia papildomą spaudimą, kai lyginamas jų seksualinis gyvenimas ir kūno linkiai.
„Poroje gyvenančios moterys nerimauja dėl to, kad, pavyzdžiui, jų heteroseksualios draugės su savo partneriais mylisi dažniau. Homoseksualios moterys svarsto, ar jos pakankamai išradingos lovoje ir ar turi pakankamą seksualinį troškimą“, – moterų nerimo priežastis iš savo praktikos dėstė psichoterapeutė.
Sh.Treacher niekada neturėjo klientės moters, kuri kada nors nebūtų pastūmėta lytiškai santykiauti prieš savo norą ar net priversta tai daryti.
„Moterys paprastai sustingsta stiprių lūkesčių ar jėgos akivaizdoje, todėl kartais jos sutrinka – ar tikrai jų seksualiniai poreikiai turi kokios nors reikšmės ir kokie jie yra iš tikrųjų“, – apie psichologinius moterų iššūkius kalbėjo specialistė.
Pasak B.Dunlevy, be minėtų iš išorės ateinančių nerimo dėl sekso priežasčių, įtakos turi ir vidinės. Pavyzdžiui, hormoninė kontracepcija, kuri veikia moters libido, kūną ir psichikos sveikatą.
Daktarė Anna Hushlak, viena programėlės „Ferly“ – skaitmeninės seksualinės sveikatos studijos, padedančios spręsti intymaus gyvenimo problemas, – įkūrėjų, irgi aiškinasi, kodėl moterys stresuoja dėl seksualinių reikalų.
„Tiek daug nerimo dėl intymaus gyvenimo moterims kyla todėl, kad visuomet buvo skiriama nepakankamai dėmesio patiriamam malonumui. Moters troškimas patirti palaimą dažniausiai ignoruojamas arba pateikiamas iškreiptai ir kultūriniame, ir religiniame, ir moksliniame kontekste.
Ką jau kalbėti apie socialinėje erdvėje pateikiamus daugybę patarimų, koks seksas turėtų būti. Tad dabar mes iš esmės bandome perrašyti įsitikinimų sistemas – tiek individualią, tiek visos visuomenės“, – aiškino A.Hushlak.
Ji akcentuoja dar ir tai, kad moksliškai nepagrįstas moters varputės vaidmuo siekiant palaimos ir intymių santykių gėda taip pat dažnai paliekama už diskusijos šia tema ribų.
„Pavyzdžiui, kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose žinios apie varputę siekia net II amžių. 1844 metais detaliai su visomis ląstelėmis varputę pavaizdavo vokiečių anatomas Georgas Ludwigas Kobelis. Jo brėžiniai iki šiol naudojami medicinos vadovėliuose. Nepaisant to, tik XX amžiaus paskutinį dešimtmetį atlikus magnetinio rezonanso tyrimą klitoris pirmą kartą buvo parodytas plačiai ir nuo tada mes ėmėme į jį kreipti dėmesį“, – apie klitorį pasakojo A.Hushlak.
Tai reiškia, kad mokslininkų bendruomenė moters varputę ilgam buvo palikusi už anatominės edukacijos ribų.
„Verta paminėti ir garsiojo austrų psichoanalitiko Sigmundo Freudo mintis. Jis įrodinėjo, jog varputė nėra iki galo išsivysčiusi, kad moteris galėtų patirti orgazmą. Klitorį jis siūlė naudoti neurozei gydyti.
S.Freudas teigė, kad tikrąjį orgazmą moteriai gali sukelti tik įsiskverbimas, ir sukūrė aibę mitų apie vaginalinį orgazmą“, – kalbėjo sekso mokslininke vadinama A.Hushlak.
Pastarųjų metų apklausos rodo, kad norint pasiekti orgazmą vidutiniškai dviem iš trijų moterų reikalinga varputės stimuliacija.
Daktarė A.Hushlak pabrėžia tris pagrindinius dalykus, kurie padės atsikratyti problemų, keliančių stresą dėl intymaus gyvenimo.
Pirmiausia anatominiais dalykais reikėtų imti domėtis daug jaunesniame amžiuje, nei tai darė vyresnės kartos moterys.
„Išsiaiškinkite, kokie yra skirtumai tarp troškimo ir susijaudinimo, kaip veikia jūsų kūnas, kaip veikia kito žmogaus kūnas, kokį neįtikėtinai svarbų vaidmenį turi smegenys kalbant apie seksualinių patirčių programavimą“, – dėstė A.Hushlak.
Dar ji rekomenduoja kuo labiau pažinti savo kūną, nebijoti patyrinėti naudojantis veidrodžiu, stengtis išgryninti tikruosius savo jausmus, mintis, nes tada lengviau bus pasidalinti malonumu su antrąja puse.
Galiausiai specialistė paminėjo ir atviro bendravimo bei pasitikėjimo svarbą.
„Ar tai būtų partneris, ar draugas, ar terapeutas, kuo atviriau kalbėsime apie seksą ir apie tai, kaip jaučiamės, kaip jį įsivaizduojame, tuo mažiau gėdos patirsime ir išvengsime lygiavimosi į kvailas nuostatas. Neatidėliokite – išvirkite partneriui puodelį kavos ir aptarkite, kaip kuris įsivaizduoja gerą seksą ir malonumą“, – įkvėpė drąsos A.Hushlak.
Kad būtina pasikalbėti su patikimu draugu, partneriu ar specialistu, pabrėžia ir psichoterapeutė B.Dunlevy. Dar ji pataria kuo anksčiau išsiaiškinti, kuri kūno dalis kalbant apie seksą moteriai labiausiai kelia nerimą.
Parengė Darija Jankauskaitė
