Daugumai paukščių labai svarbu turėti porą ir šeimą, o nuo jos tvirtumo ir gausumo neretai priklauso tėvų autoritetas bendruomenėje. Dauguma paukščių mėgsta flirtą ir nėra ištikimi, tačiau yra ir tokių, kurie pasensta su ta pačia išrinktąja, ir tokių, kurie labiausiai vertina vienatvę arba sukuria homoseksualią šeimą.
Kai kurių rūšių paukščiai kartu su „sutuoktiniu“ dalyvauja grupinėse seksualinėse orgijose. Tačiau yra ir tokių, kurie vien už žvilgsnį į kitą paukštį „sutuoktinį“ skaudžiai baudžia. Paukščiai, kaip ir žmonės, sugeba būti gailestingi, globoja našlaičius ir dalijasi maistu, tačiau kartu jie sugeba būti ir brutalūs užpuolikai ar net mirtį nešantys patelių prievartautojai.
Kaime užaugęs ir medžiuose nemažą vaikystės dalį praleidęs J.Karczewskis svajojo būti gamtosaugininku, tačiau įstojo į psichologiją. Po keliolikos metų vyriškis vis dėlto grįžo prie vaikystės pomėgio ir ėmė fotografuoti paukščius, užsirašinėti jų įpročius.
Sukrėstas fakto, kad Lenkijoje kiekvienais metais nuo medžiotojų rankų žūsta apie 700 tūkstančių paukščių, J.Karczewskis su bičiuliais įkūrė organizaciją, siekiančią tai uždrausti. Norėdamas paskatinti tautiečių jautrumą ginamiems gyvūnams J.Karczewskis parašė knygą „Jos didenybė žąsis. Pasakojimai apie paukščius“.
Knyga netikėtai sukėlė didelį susidomėjimą, ir leidykla paprašė psichologo parašyti tęsinį. Šiuo metu J.Karczewskis rašo trečią knygą ir sudarė su leidykla sutartį dėl dar dviejų.
Knygoje apie žąsis J.Karczewskis užsimena apie daugybę paukščių, tačiau pasakojimo centre išliko pelkėse gyvenančios pilkosios žąsys.
J.Karczewskį žąsys sudomino tuo, kad šiems paukščiams, kaip ir žmonėms, labai svarbu bendruomeniniai santykiai. Žąsys ne tik susieina į ilgalaikes poras – nuo jų šeimos stabilumo ir gausumo priklauso jų statusas bendrijos hierarchijoje.
Didžiausią autoritetą turinčios žąsys pulkui nutūpus pievoje visada yra centre. Tai ne tik užtikrina skaniausią pievos žolę, bet ir garantuoja didesnį saugumą iš miško atbėgus lapei.
Patelei saugumą ir autoritetą garantuoja stiprus ir rūpestingas patinėlis bei gausūs palikuoniai. Žąsys paprastai susiporuoja visam gyvenimui, tad, žuvus patinėliui ar jam sukūrus kitą šeimą, patelės autoritetas labai sumažėja.
Be to, ji praranda ir kitų patelių bičiulystę, nes jos bijo, kad tapusi laisva žąsis nenuviliotų jų vyrų. Paguodos tokia vienišė ieško pas brolius ir seseris, vaikus ir vaikystės draugus.
Žąsys turi gerą atmintį ir atpažįsta šeimos bei savo būrio narius pagal balsą, o iš arti – pagal išvaizdą. Žąsys gyvena apie 20 metų, tačiau patelės paprastai trumpiau, mat jos, perinčios kiaušinius ir prižiūrinčios jauniklius, dažniau tampa plėšrūnų grobiu.
Patinėliai dėl didesnio testosterono kiekio kraujyje mėgsta labiau rizikuoti, todėl dažniau patiria traumų.
Žąsų bendruomeniškumas pasireiškia ir tuo, kad jos ima globoti našlaičiais tapusius kitų porų vaikus. Žąsų poroms svarbiau bendravimas, o ne seksas.
Sueitys nėra dažnos ir trunka labai trumpai, vos kelias sekundes, nors yra ir tokių rūšių paukščių, kurių sueitis trunka beveik valandą.
Kaip ir žmonių pasaulyje, nėra retas reiškinys, kai pagyvenęs patinėlis susiporuoja su jauna patele. Vyresnės patelės su jaunais patinėliais beveik niekada nesiporuoja, nes jaunas patinėlis neturi autoriteto bendruomenėje ir patirties, kad galėtų tinkamai pasirūpinti šeima.
Seksas nėra toks pat svarbus visoms paukščių rūšims. Vieni paukščiai jį praktikuoja poravimosi metu ir suartėja vos kartą ar kelis, bet yra ir tokių, kurie mylisi po kelis kartus kasdien ištisus metus.
Didysis baublys su patele suartėja kartą ar du dėl apvaisinimo, o po to pradingsta iki kito pavasario, nes yra draugijos nemėgstantis vienišius.
Beveik visų rūšių paukščių patinėliai neturi lyties organo ir su patelėmis santykiauja susiliesdami kloakomis.
Mūsų geografinėje platumoje išimtis antys. Jų patinėliai turi lyties organą.
Sekse vieni aktyviausių yra žvirbliai – jie per metus suartėja net kelis tūkstančius kartų. Žvirbliai susiporuoja visam gyvenimui, tačiau apie 17 procentų patinėlių susiranda meilužę ir sukuria gretutinę šeimą.
Žvirblių patelės yra labai pavydžios, ir jei suseka neištikimybę, įsiutusios aptalžo vyro meilužę, išdrasko kitos patelės lizdą, išmeta jos kiaušinėlius ir net užmuša jauniklius. Po tokios avantiūros patinėlis paprastai nebedrįsta lankytis pas meilužę.
Seksą mėgsta ir antinai, kurie neretai būriais po kelis ar net keliolika užpuola pavienę antį ir ją prievartauja. Kadangi ančių sueitis vyksta vandenyje, tokia patelė neretai nuskęsta neatlaikiusi jaunų patinėlių agresijos.
Gamtininkai yra įamžinę net antinų nekrofiliją – patinėlių sueitį su nugaišusia patele.
Į porą susiėję du juodieji gulbinai draugėn pasikviečia vieną patelę, jos padėtus kiaušinius vėliau patys išperi ir patys augina vaikus. Tokia pora vaikams užtikrina geresnę priežiūrą, nes du patinėliai sugeba išsikovoti geresnį mitybos plotą nei heteroseksuali pora.
Be to, vienam patinėliui išskridus ieškoti maisto likęs patinas užtikrina didesnį saugumą vaikams nei patelė gretimame lizde.
Net ketvirtadalis juodųjų gulbinų susieina į homoseksualias poras, tokiems santykiams dažnai ryžtasi ir žuvėdrų patelės. Gulbių ir žąsų patelės dažniau nei patinai sukuria homoseksualias poras.
Paprastųjų gagų, Šiaurėje gyvenančių žąsų patelės suburia homoseksualių patelių kolonijas ir kartu ieško maisto, augina vaikus.
Žakanų patelės didesnės ir aktyvesnės už patinėlius. Šie paukščiai pasižymi tuo, kad rengia orgijas, kurių metu viena ar kelios patelės santykiauja su keliais patinėliais. Padėjusi kiaušinėlius žakanų patelė išskrenda, palikdama patinėlį perėti jauniklių ir jų užauginti.
Patinėliai neretai kaunasi dėl patelių, tačiau į tokias dvikovas stoja ir tulžių patelės, o jų kautynės kartais baigiasi vienos iš jų žūtimi.
Neištikimi būna tiek patinėliai, tiek patelės. Kai patinėliai pakeičia pateles perindami kiaušinius, jos, išskridusios maisto, neretai ryžtasi sueičiai su kitu patinėliu.
Mokslininkų spėjimu, taip elgdamosi patelės nori užtikrinti savo palikuonių įvairovę, nes neturi garantijos, kad nuolatinio partnerio vaikai bus stipriausi.
Mūsų platumose ištikimiausios yra kuosos, o apskritai ištikimiausiais paukščiais laikomos šiaurinės gulbės. Mokslininkai per 60 metų nustatė tik tris išsiskyrusias poras.
Lenkijoje ir Lietuvoje vyraujančios gulbės nebylės taip pat yra ištikimos, nemėgsta vienkartinių atsitiktinių santykių. Jei gulbės nebylės poroje nesutaria, išsiskiria ir ieško kito nuolatinio partnerio.
Tyrimai liudija, kad 40 procentų mūsų gulbių yra susiėjusios į poras po skyrybų. Gulbių patinėliai yra labai pavydūs ir gali savo partnerę apžnaibyti vien už tai, kad ji pažiūrėjo į kitą gulbiną.
Pasitaiko, kad paukščiai ryžtasi sueičiai su ne savo rūšies atstovais. Įrodyta, kad tai daro net 40 procentų žąsų, ančių ir gulbių.
Dažniausiai tai būna vienkartinis flirtas, nors pasitaiko ir ilgų draugysčių. Tokių tarprūšinių sueičių palikuoniai paprastai būna nevaisingi.
