Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys apgailestavo, kad dėl koronaviruso neretai pamirštamos kitos ligos, kurios lydi žmoniją nuo senų laikų, – plintančios lytiniu būdu.
Žmogaus organizmas dar neišmoko su jomis kovoti, jis nesugeba pasigaminti specifinių antikūnų, todėl persirgus nesusidaro imuniteto, vadinasi, nėra kliūčių, kurios sustabdytų šias infekcijas.
Gonorėją sukelia bakterija, o lytiškai plintančios chlamidijos, ureaplazmos, mikoplazmos užima tarpinę vietą tarp bakterijų ir virusų.
Šie sukėlėjai cirkuliuoja visuomenėje ir niekas nenustato, kas nuo ko užsikrėtė, kokie yra kontaktiniai asmenys.
Nors žmonės retai miršta nuo lytiškai plintančių ligų, bet sugadina sau gyvenimą, pavyzdžiui, sutrinka vaisingumas, kyla sunkumų dėl lytinės potencijos, kai kuriais atvejais užleistos infekcijos gali išprovokuoti net vėžį.
– Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį?
– Pasaulis ne veltui mini Artrito dieną, nes tai – klastinga liga. Lytiniu būdu plintančios ligos gali sukelti sąnarių uždegimą, ypač jauniems vyrams nuo 20 iki 40 metų.
Vadinamasis reaktyvusis artritas paprastai yra vyrų liga, nes jie šia liga serga dešimt kartų dažniau nei moterys.
Tai bjauri liga, nes sąnariai ištinsta, būna sunku vaikščioti, nukenčia netgi smulkieji sąnariai, pavyzdžiui, pirštų. Negydoma ši liga gali suluošinti.
– Kokie dar tyko pavojai jaunų žmonių?
– Mažai kas susimąsto, kad sergamumas lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis Lietuvoje yra didelis. Ir kalbėti reikėtų ne vien apie sifilį ar gonorėją. Ypač dažnai pasitaiko vadinamųjų mažųjų AIDS – chlamidijų, ureoplazmų, mikoplazmų, gardnerelių.
Tai yra infekcinių ligų sukėlėjai, nuo kurių organizmas nemoka apsiginti, nes persirgus nesusidaro imunitetas joms. Tai rodo, kad žmogus yra beginklis.
Žmogaus imuniteto deficito virusas, sukeliantis AIDS, taip pat plinta lytiniu būdu. Ši liga yra valdoma, bet neišgydoma.
Lytiniu būdu plintančios ligos yra kur kas paslaptingesnės ir sunkiau valdomos nei koronavirusas, sukeliantis COVID-19 infekciją.
Koronavirusas yra panašus į gripo virusą, nes priklauso tai pačiai grupei. Yra įrodyta, kad koronavirusui susidaro imunitetas, tik dar neaišku, kuriam laikui.
Su kai kuriais virusais šiuolaikinė medicina jau moka susitvarkyti.
Pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusas sukelia gimdos kaklelio vėžį ir jau yra sukurti skiepai, skirti paauglėms. Tai rimta pagalba norint apsisaugoti nuo vėžio.
– Ar visuomenė jau pripažįsta, kad lytiniu būdu plintančios ligos yra pavojingos?
– Ne, jau daug metų niekas nesikeičia. Širdies ir kraujagyslių ligos sulaukia kur kas daugiau dėmesio.
Kuriama šiuolaikinė medicinos įranga, nauji vaistai. O lytiniu būdu plintančios ligos – tarsi pamirštos, tai neprestižinė medicinos sritis, kuri nesulaukia didelių investicijų.
Dažnai sveikatos politikai apsimeta, kad tokių ligų nėra, o patys ligoniai drovisi, pernelyg vėlai kreipiasi pagalbos, todėl jos yra užleidžiamos.
– Kas dėl to kalti labiau – vyrai ar moterys?
– Yra dar viena bėda. Šios ligos pavojingos ir tuo, kad kai kurie ligoniai, ypač moterys, gali ir neįtarti, kad serga kokia nors lytiškai plintančia liga. Jos nešioja užkratą, platina ir nesigydo – kaip ir besimptomiu koronaviruso atveju.
Jei imunitetas yra stiprus, moterims negalavimai gali būti menki, o kartais – be jokių simptomų. Vyrai jaučia daugiau ir stipriau, nes jų šlaplė yra 4–5 kartus ilgesnė nei moterų.
Be to, vyrai dar turi prostatą, todėl juos labiau vargina įvairūs negalavimai.
Jei šlapinantis perši, neramu pilvo apačioje, sudirgusios sėklidės, dilgčioja tarpvietė – tai ženklai, kad vyrui reikia kreiptis pagalbos į specialistą.
– Kodėl būtina gydyti abu partnerius?
– Iš tikrųjų reikia gydyti ne vien vyrą, bet ir jo partnerę. Bet ne visos moterys su tuo sutinka. Papasakosiu, kokią audringą reakciją gali sukelti raginimas gydytis ne tik vyrams, bet ir dailiajai lyčiai.
Kartą jaunas vyras, kuriam paskyriau vaistų nuo lytiškai plintančios infekcijos, skundėsi, kad jo mylimoji nenori eiti pasitikrinti pas gydytoją.
„Tau diagnozavo, tu ir gydykis, o aš esu sveika, nes nieko nejaučiu“, – toks kategoriškas atsakymas labai nuvylė jauną vyrą. Tačiau noras ieškoti ligos kaltininko neprideda sveikatos.
Blogai, jei įtarus lytiniu būdu plintančią ligą neskiriamas laboratorinis tyrimas. Būtų puiku, jei toks tyrimas apimtų visas dešimt ligų, nes tai jau įmanoma nustatyti.
Bet tai brangu – privačiai tiriantis toks komplektas kainuoja nuo 80 iki 120 eurų. Valstybinėse poliklinikose dirbantys gydytojai vengia skirti tokį kompleksinį tyrimą, nes yra taupomos lėšos.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad antibiotikais gydomi abu partneriai vienu metu, iki kontrolinio tyrimo, patvirtinančio mikroorganizmo sunaikinimą, lytiniai santykiai galimi tik su prezervatyvu, nes kitaip atsiranda pakartotinio užsikrėtimo galimybė.
– Kuo dažniausiai skundžiasi vyrai?
– Lietuvoje kas trečias vyras serga, sirgo arba sirgs prostatitu – prostatos uždegimu. Lėtinį prostatitą galima priskirti prie sezoninių ligų.
Rudenį ir pavasarį ši liga paūmėja, o žiemą, kai atmosferos slėgis yra aukštesnis, kai būna mažesni temperatūros svyravimai, prostatitas atsitraukia.
Jei ši žiema bus tokia kaip pernai, kai nebuvo sniego, bet daug drėgmės, nieko gero nebus. Praėjusi vasara taip pat nebuvo lengva vyrams, kuriuos vargina lėtinis prostatitas. Jiems net atostogos Lietuvos pajūryje nepridėjo sveikatos. Tai rodo neįprastai didelis skaičius vyrų, kuriems prireikė pagalbos. Nors vasara buvo šilta, bet Baltijos jūra liko šalta.
Apsivilkus hidrokostiumą ir ilgai mirkstant bangose kūnas vis tiek pamėlsta. Nieko keista, kai vėliau tokie jaunuoliai ateina pas gydytoją ir skundžiasi, kad perši šlapinantis.
Netgi įtarus, kad prostatitas – dėl peršalimo, verta skirti tyrimą dėl lytiškai plintančių ligų, nes šiuolaikiniam jaunimui vien bendravimo neužtenka.
Tokiu atveju raginu jaunuolį pasidaryti tyrimą ir dėl lytiškai plintančių ligų.
Kita vertus, peršalus organizmo imunitetas nusilpsta, todėl lėtinės ligos paūmėja. Jei tris mėnesius tęsiasi negalavimai, prostatos uždegimas gali pereiti į lėtinę formą.
Gerai, jei šeimos gydytojas pas specialistą siunčia vyrus, kuriems atsiranda nebūdingų negalavimų, pavyzdžiui, parausta ar pamėlynuoja varpa, kamuoja jos skausmai.
Atrodo, koks čia gali būti ryšys su prostatos uždegimu? Bet aprimus ūmiems prostatito simptomams lieka nebūdingų nusiskundimų.
– Ar gali lytiniu būdu plintančios ligos prisidėti prie nevaisingumo?
– Yra atlikta ne viena mokslinė studija, įrodanti šį ryšį. Jei apie lytiniu būdu plintančias ligas būtų tiek daug kalbama ir rašoma kaip dabar apie koronavirusą ir COVID-19 infekciją, situacija pagerėtų.
Jeigu jaunimas naudotis prezervatyvais būtų kasdien raginamas taip, kaip dabar primenama visiems nešioti medicinines kaukes ir saugotis koronaviruso, neabejoju, kad turėtume mažiau nelaimingų šeimų, kurios negali susilaukti vaikų.
Prieš kelis dešimtmečius Pasaulio sveikatos organizacija, vertindama vyrų vaisingumą, nustatė spermos koncentracijos rodiklį.
Jei jis būdavo mažesnis, būdavo siūlomas pagalbinio apvaisinimo metodas.
Šis rodiklis siekė 40 milijonų vyriškų lytinių ląstelių viename mililitre spermos. Dabar šis rodiklis yra sumažintas iki 15. Jau kalbama, kad šis rodiklis gali siekti 13.
Vadinasi, trečdalis vyrų, kurie buvo gydomi nuo nevaisingumo, dabar vertinami kaip sveiki. Tai rodo, kaip drastiškai mažėja vyrų gebėjimas susilaukti vaikų, o viena priežasčių – lytiniu būdu plintančios ligos.
Todėl turime nepamiršti ligų, kuriomis persirgus nesusidaro imuniteto.
Joms stabdyti niekas nekuria vakcinų, netgi neieško galimybių, kaip medicininėmis priemonėmis apsisaugoti, kaip šias ligas išnaikinti.
Vadinasi, jaunų žmonių likimus griaunančios lytiniu būdu plintančios ligos ir toliau klestės.
