Lyties tapatybė (angl. „gender identity“) apibūdinama kaip žmogaus asmeninė savo lyties – vyriškosios ar moteriškosios, nė vienos ar jų derinio patirtis.
Tai šių laikų tema, kuria vis daugiau kalbama ir kuriai paaiškinti prireikia vis daugiau terminų. Jie būtini psichologams ir seksologams, į kuriuos dėl lyties tapatybės kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių.
Apie terminų – biseksualumo, panseksualumo, seksualinio nestabilumo – pinkles sekso terapeutas, knygų autorius ir tinklalaidės (angl. „podcast“) „Smart Sex, Smart Love“ kūrėjas Joe Kortas kalbėjosi su Los Andžele dirbančia psichologe, knygų autore, pedagoge Mimi Hoang.
Turbūt reikėtų pradėti nuo sudėtingiausiai paaiškinamo angliško termino „queer“. Pasak monografijos „Esė apie skirtingus kūnus: kultūra, lytis, seksualumas“ autoriaus Artūro Tereškino, „queer“ – terminas, apibūdinantis ne tik tuos, kurie įgyvendina nenormatyvinį seksualumą, bet ir tuos, kurie priešinasi visoms galios hierarchijoms ir priespaudos formoms. Tai ne tik idėjų apie seksualumą, bet ir platus kitų problemų rinkinys.
J.Kortas: Kai tiek daug sąvokų, neretai jose pasiklysta patys specialistai. Paaiškinkite, ką reiškia vienalytis (angl. „monosexual“)?
M.Hoang: Vienalytis yra toks asmuo, kuris jaučia potraukį tik prie vienos lyties, pavyzdžiui, homoseksualai ar tradicinės lytinės orientacijos atstovai.
Nevienalyčiu gali būti vadinamas bet kuris, įtrauktas į vienalyčių grupę, – tai gali būti biseksualai, panseksualai, kintančios lytinės tapatybės (angl. „gender-fluid“) ir kitokios orientacijos bei požiūrio (angl. „queer“) atstovai.
Mes sugalvojome šį terminą tam, kad galėtume apibrėžti tokį reiškinį, kad žmogus gali turėti vienalytį ir nevienalytį potraukį.
J.Kortas: Kokie yra skirtumai tarp biseksualumo ir panseksualumo sąvokų?
M.Hoang: Yra daug panašumų, tačiau ir nedidelių skirtumų. Mėgstu remtis žinoma aktyviste ir knygų autore Robyn Ochs.
Biseksualas kartais gali jausti seksualinį ir romantinį potraukį daugiau nei prie vienos giminės (angl. „sex“) – moteriškosios ar vyriškosios bei lyties (angl. „gender“) žmonių.
Nebūtinai vienu metu visų, nebūtinai vienodu būdu ir nebūtinai vienodai stipriai.
Čia reikėtų paaiškinti skirtumą. Pirmoji sąvoka reiškia biologiškai nuo gimimo turimą lytį – vyriškąją arba moteriškąją, o antroji – lytį, kurią žmogus jaučiasi turįs, kaip save identifikuojantis.
Panseksualai gali jausti potraukį ir prie moterų, ir prie vyrų, translyčių ir žmonių, neapsisprendusių dėl savo seksualinės orientacijos.
Lytis renkantis partnerį jiems nevaidina jokio vaidmens. Be to, į panseksualumo apibrėžimą patenka ir tokie atvejai, kai žmogus jaučia trauką, pavyzdžiui, prie artistiškų žmonių arba humoristinių knygų mėgėjų.
Kadangi lyties spektro suvokimas per pastaruosius dešimtmečius išsiplėtė, tad šiek tiek kinta ir biseksualumo suvokimas ir aiškinimas.
J.Kortas: Jis nebėra toks nepajudinamas – žmonės išdrįsta vis daugiau galvoti apie visas savo seksualines traukas.
Vis dėlto vaikai yra mokomi tyrinėti tik heteroseksualumą ir priimti tą lytį, kurią suteikė gamta. Visa kita kol kas lieka nepripažįstama.
M.Hoang: Mes gyvename visuomenėje, kurioje labiausiai priimami santykiai tarp vyro ir moters bei lytis pagal prigimtį. Pati augau praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai niekas apie tai nekalbėjo ir nebuvo net galimybės prisileisti kitokią idėją, nei kurti šeimą su priešingos lyties atstovu.
Šiuolaikinis jaunimas yra atviresnis įvairaus tipo potraukiui. Kalbu ne vien apie seksualinį, bet ir apie emocinį bei intelektualinį potraukį. Tai Fritzo Kleino seksualinės orientacijos modelis.
Tai visai ne apie tai, su kuo tu užsiimi seksu, o apie ką svajoji, kokius seksualinius veiksmus atlieki miegamajame, su kuo leidi laiką viešai. Seksualumas turi daugybę matų, apie kuriuos ne visi nutuokiame.
J.Kortas: Terminai, kuriuos vartoja psichologai, nebūtinai yra taip pat suprantami likusių žmonių.
Pavyzdžiui, jei klientė prisistato esanti lesbietė, neaišku, ką tai jai pačiai reiškia.
Pats terminas nieko nesako apie asmeninę žmogaus seksualinę praeitį, kai šis potraukis buvo identifikuotas, ir dabartį, kai potraukis yra realizuojamas. Su kokiais pacientais susiduriate?
M.Hoang: Jei pakalbintume dešimt žmonių, kurie save vadina biseksualais, tikėtina, jog jie visi savo potraukį prie kitų žmonių apibrėžtų skirtingai.
Taip pat yra terminas „seksualiai nestabilūs, plaukiojantys“ (angl. „sexually fluid“) žmonės – tai tie, kurių potraukis kinta. Tai labai plati sąvoka.
Ji neprilyginama biseksualumui, nes potraukiai nepasireiškia vienu metu ir dėl to tai jaučiančius žmones dažnai klaidina. Jie mano, kad abiem lytims potraukis turėtų būti vienodas, tačiau jo matuoti čia netgi nereikėtų.
Jau minėtu anglišku terminu „queer“ save identifikuoja jokiomis seksualumo normomis savęs neapibrėžiantys žmonės. Jie taip pat save gretina prie bendruomenės LGBT (santrumpa, apibūdinanti lesbietes, gėjus, biseksualus ir translyčius žmones).
Tačiau kai kuriems tai gali būti tiesiog individuali seksualinė identifikacija, nes jie savęs nelaiko nei vyrais, nei moterimis, nei tos lyties, kurią davė gamta, atstovais.
Tokiu atveju jų lytinė orientacija taip pat neatitinka jokių rėmų, tai gali būti visiškai specifinis potraukis.
J.Kortas: O ką manote apie ginčą, kuris kyla tarp biseksualų ir seksualiai nestabilių žmonių? Jie patys tarp savęs nesutaria, kaip šie terminai turėtų būti apibrėžiami.
M.Hoang: Kyla daugybė nesusipratimų kalbant apie terminus, kuriais nusakomas lyčių ir seksualumo identifikavimas.
Staiga žmonės ima keisti savo etiketes.
Biseksualių ir nevienalyčiais vadinamų žmonių pasaulį dar vis gaubia gėda.
Ir net jeigu tarp jų yra esminių skirtumų, visiems klijuojama biseksualumo etiketė. Tie ginčai, ko gero, kyla iš bendruomeninių įsitikinimų, esą dėl neištikimybės jų principams.
Dar yra vienas toks nesutarimas, kad gėjų ir lesbiečių bendruomenė vis dar nesuteikia biseksualams prieglobsčio, jie tarsi nepripažįsta biseksualumo.
Be to, iš patirties galiu pasakyti, kad daugybė biseksualių vyrų sulaukia atstūmimo iš homoseksualių vyrų vien dėl to, jog pastarieji mano, kad vyras gali būti tik heteroseksualus arba tik homoseksualus.
J.Kortas: O kaip apibūdinsite poliamoriją (angl. „polyamory“)?
M.Hoang: Tai monogamijai priešingas santykių tipas. Poliamoriją praktikuojantis asmuo emociniais ir seksualiniais santykiais vienu metu susisiejęs su daugiau nei vienu žmogumi – su tiek, kiek nori ir kai visos pusės tai žino.
Poliamorija yra etiški santykiai, nes juose nėra neištikimybės, apgaudinėjimo, o viskas daroma atviromis kortomis.
Tiesa, kartais žmonės mano, jog jei esi biseksualus, tai reiškia, jog visą laiką susitikinėji su daugiau nei vienos lyties atstovais.
Bet iš tikrųjų nebūtinai yra taip. Gali bet kada sutikti ką nors, kas turi partnerį arba partnerę ir poliamorija taps papildoma sąlyga.
Parengė Darija Jankauskaitė
