Bronislovas Lazdynas, kuriam lapkritį sukako 94-eri, sakosi pristatąs savo ilgamečius stebėjimus. Šios temos, kurią gvildena jau šešis dešimtmečius, jis tikino neradęs pasaulio moksle, todėl tai galima pavadinti moksliniu atradimu. Nors čia pat kaišiadorietis priduria, kad nėra jokių mokslų specialistas.
Tai kokį gi atradimą skelbiasi padaręs B.Lazdynas? Jis tikina, kad pagal lytinio akto laiką galima numatyti, kas gims – berniukas ar mergaitė. Tai esą patvirtino daugybė apklaustų moterų, stebėjimų. Senolis pripažįsta, kad ne visi, su kuriais jis pasidalijo savo įžvalgomis, buvo patenkinti, kai kurie iki šiol žvelgia šnairomis.
Kodėl vyrai – stiprioji lytis?
B.Lazdynas savo teoriją dėsto taip. Moters lytinio aktyvumo ciklas trunka keturias savaites arba lygiai 28 paras. Ir tai atitinka visas keturias mėnulio fazes arba visą mėnulio mėnesį.
Moters lytinis aktyvumas per šį mėnulio mėnesį yra labai nevienodas. „Jis toks, tarsi, vaizdingai kalbant, pragyventų visą savo gyvenimą: gimimas, aktyvi veikla, branda, senatvė ir pagaliau mirtis. Gimimas – tai kiaušinėlio atsiradimas kiaušidėse, jo atkeliavimas kiaušintakiu į moters gimdą ir čia prisitvirtinimas prie moters gimdos sienelės. Toliau – aktyviausia veikla ir pagaliau mirtis, moteriška liga mėnesinės arba menstruacijos“, – dėsto B.Lazdynas.
Iš viso šio ciklo jį labiausiai domina aktyvioji veikla, kuri trunka apytikriai 20 dienų: „Kada kiaušinėlis atkeliauja į moters gimdą, čia prisitvirtina, ima augti, didėja ir laukia savo išsvajotojo „draugužio“ – spermatozoido.“
Šiuo laikotarpiu labai padidėja moters lytinis potraukis ir jei šiuo pirmuoju, stipriausiu aktyvumo laikotarpiu, kuris trunka apytikriai 10 dienų, moteris pastoja, ji susilaukia ne ko kito, o tiktai vyriškos lyties kūdikio – berniuko. B.Lazdyno nuomone, todėl ir vyrai vadinami stipriosios lyties atstovais.
Persiritus į antrąją lytinio aktyvumo pusę, kai ir moters lytinis potraukis šiek tiek apsilpsta, pastojusi moteris gali susilaukti tiktai moteriškos lyties atstovės – dukters.
B.Lazdynas apibendrina: „Jei moteris pastoja tuoj pat po mėnesinių – lauk sūnaus, jei po 10-11 dienų ir vėliau – dukters.“
Postūmis – dukters gimimas
„Ši mano teorija yra visiškai naujas išradimas pasaulinėje genetikos, medicinos ir panašių mokslų srityje. Ypač dabar tai aktualu lietuvių tautai, kuriai gresia išnykimas iš pasaulio tautų žemėlapio. Tad pats laikas susirūpinti tautos ateitimi ir tai visų mūsų ir visos tautos reikalas“, – įsitikinęs B.Lazdynas
Teoriją jis aprašęs ir savo 2006 metais išleistoje knygoje „Gyvenimo mozaika“, bet pats pripažįsta, kad ją galima rasti tik didžiosiose bibliotekose.
Kas B.Lazdyną pastūmėjo domėtis tema, kurią jo amžiaus žmonės stengiasi aplenkti, net laiko gėdinga? Tuo tarpu B.Lazdynas lyg niekur nieko taria žodžius „sueitis“, mėnesinės“, „spermatozoidas“, net pajuokauja sakydamas „vaikų darymas“.
Jis minėjo vieno garsaus kardiochirurgo pavardę, kuris jam, tuomečiam žurnalistui, atsivėręs ir daug ko papasakojęs. Tik paskui, po ilgo pasakojimo, susizgribęs ir išpuolęs pro duris sakydamas, kad laukia sunki operacija.
Postūmį B.Lazdynas pajutęs ir po dukters gimimo. Jis sakė puikiai atsimenąs visas datas, įvykius ir netrukus tai pademonstruoja.
Tai nutiko 1956 metais, kai B.Lazdynas dirbo Kretingos rajono laikraščio „Stalinietis“ redaktoriumi. Jis buvo išvažiavęs į komandiruotę Baltarusijoje, kur buvo pristatomas naujas spaudos surinkimo būdas.
Grįžęs jis prisimena tą dieną, po kurios paaiškėjo, kad žmona nėščia. Gimė duktė, o vėliau B.Lazdynas nustatė lytinio aktyvumo stadiją. Tai buvo pirmasis pavyzdys, patvirtinęs jo teoriją.
Išgelbėjo „Gyvenimo mozaika“?
Knygoje B.Lazdynas aprašęs du atvejus, kurie atitinka jo teoriją. Vieną papasakojo giminaitis, kitą – bendradarbis. Abu jie augino dukteris. „Abiem papasakojau, kada reikia daryti sūnus. Vienas supyko, kad jo atvejį aprašiau knygoje“, – šyptelėjo B.Lazdynas.
Jau išleidus knygą B.Lazdyno kaimyno šeimoje gimė dvi dukterys. „Jis rusas, o rusai kartais būna karštakošiai, greitai įsižeidžiantys. Girdėjau, kaip jis namuose auklėja žmoną, kad ji jam vien dukteris gimdo. Sienos daugiabučiuose juk nestoros“, – pasakojo B.Lazdynas.
Jo žmona kaimynams, norintiems susilaukti sūnaus, nunešė ką tik išleistą knygą „Gyvenimo mozaika“. „Ir ką gi? Pirmiausia ją perskaitė žmona, vėliau vyras, jie sugulė atitinkamu laiku ir gimė berniukas. Tai tikras faktas“, – didžiavosi B.Lazdynas.
Po B.Lazdyno knygos išleidimo kaimynai, gyvenantys kitame name, susilaukė dukters. Jos autorius sužinojo, kad mergaitės troško jos motina. Ir pasistengė, kad tai įvyktų.
B.Lazdynas su mokslininkais polemizuoja tik netiesiogiai. Jis neatitrūkęs nuo tikrovės, jaučiąs, ką jam atsakytų mokslo atstovai ar bent jau pamanytų: „Numos ranka ir net neįsiklausys. O juk tai mano viso gyvenimo domėjimosi rezultatas.“
Biografija į vieną puslapį netilptų
B.Lazdyno biografija spalvinga. Gimęs Kirdonyse (Biržų r.) jis mokėsi Pasvalio gimnazijoje, tačiau jos nebaigė, nes 1944 metų lapkričio mėnesį buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę.
Iki 1945 metų balandžio B.Lazdynas tarnavo mokomajame atsargos šaulių pulke Baltarusijoje,
jis buvo atskirojo naikintojų prieštankinio diviziono pabūklininkas Vokietijoje, dalyvavo mūšiuose dėl Berlyno.
Paleistas į atsargą, nuo 1950 metų kovo B.Lazdynas buvo sovietinio komjaunimo Biržų apskrities komiteto instruktorius, skyriaus vedėjas, tapo Biržų rajono laikraščių „Biržiečių tarybinis žodis“ ir „Raudonasis artojas“ literatūriniu darbuotoju. Paskui B.Lazdynas ėmė dirbti Šiaulių srities laikraščio „Raudonoji vėliava“ korespondentu, Parovėjos mechanizuotos technikos stoties laikraščio „Kolūkiečių draugas“ redaktoriumi.
Besidarbuodamas B.Lazdynas 1951 metais baigė Biržų suaugusiųjų vidurinė mokyklą, studijavo Vilniaus partinėje mokykloje, teisę Vilniaus universitete.
Per savo gyvenimą B.Lazdynas spėjo pabuvoti Palangos „Gintaro“ poilsio namų direktoriumi, plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ darbuotoju. Jai sudegus, jis persikraustė dirbti į plaukiojančią bazę „Primorskas“. Buvo jis ir Šiaulių bei Kaišiadorių statybos organizacijų ekonomistu, normuotoju.
Ilgaamžis ne tik B.Lazdynas, bet ir jo brolis. Neseniai jam sukako 98 metai.
Atsirūgo straipsnis apie Užgavėnes
Vis dėlto B.Lazdyno biografijoje yra ir faktas, kad jis buvo išmestas iš komunistų partijos. Išgirdęs klausimą apie tai, B.Lazdynas pasimuistė; „O iš kur tai žinote?“ Teko aiškinti, kad internetas dabar visagalis.
Atsakydamas B.Lazdynas pradėjo iš tolo, puikiai prisimindamas kiekvieną datą. Kaip grįžo iš sovietinės armijos, kaip 1950-aisiais tapo Biržų apskrities komjaunimo komiteto instruktoriumi.
Tais laikais prieš pakliūvant į spaustuvę kiekvieną laikraščio numerį perskaitydavo komunistų partijos ir komjaunimo vadai. Taip buvo ir prieš gegužės 1-ąją. Prieš B.Lazdyną skaitė bent keli partijos funkcionieriai, ir nė vienas nepastebėjo klaidos šūkyje: „Tegyvuoja tarbų Lietuva!“ Kad trūksta raidės „y“, B.Lazdynas pranešė pirmajam sekretoriui ir už tai užsitarnavo komunistų partijos vadų palankumą. Juk jeigu būtų laikraštis išspausdintas su tokia klaida, grėsė dideli nemalonumai. B.Lazdynui buvo pasiūlyta stoti į partiją.
„Širdyje aš visada buvau lietuvis. Net tais sunkiais laikais, kai pabrėžti tokius dalykus nebuvo gerai“, – prisiminė B.Lazdynas.
Baigęs partinę mokyklą, jis dirbo Kretingos rajono laikraščio redaktoriumi ir ten, jo žodžiais, sudegė. Mat išspausdino straipsnį apie Užgavėnes. Jis net atsimena pavardę komunistų partijos centro komiteto uolios darbuotojos, kuri laikraščio redaktorių apkaltino nacionalizmo apraiškomis.
Su ja B.Lazdynas buvo susikirtęs jau anksčiau ir moteris to neatleido. Kuo jis buvo užsitraukęs pyktį? Atsakydamas puikia atmintimi stebinantis senolis neužsikirsdamas rusų kalba padeklamavo poeto Vladimiro Majakovskio eilėraščio „Padlaižys“ posmą. Suprask – jis nemėgo tokių žmonių.
