Žinoma, ant šio kabliuko užkimba tos merginos, kurios net neįtaria, kad egzistuoja portalas „Check You“, išvertus iš anglų kalbos reiškiantis „Patikrink save“.
Tai oficialus portalas, į kurį keliami susirašinėjimai su merginomis, pasirengusiomis atsiduoti už pinigus. Aukos mielai atsiunčia savo erotinių nuotraukų. O šio portalo šūkis – „Laužome gyvenimus, griauname likimus“.
Portalo „Check You“ savininkas, studentas iš Sankt Peterburgo (Rusija) Sergejus Černyšovas tvirtino, kad taip jis ir jo komanda paskelbė karą neištikimybei ir meilei už pinigus. Tarp šio žiauraus žaidimo aukų – daugiausia pilnametės merginos ir net keli vaikinai, kurie už solidų užmokestį sutiko permiegoti su balzakiško amžiaus verslininkėmis ir atsiuntė savo intymių fotografijų.
Akivaizdu, kad šio „socialinio projekto“ autoriai gerai pasiruošė, žino, kaip ir kuo suvilioti jaunuolius. Bičiuliai net lenktyniavo tarpusavyje, kuriam iš jų atiteks daugiau trofėjų. Matyt, pavargę nuo pasimatymų su merginomis realiame gyvenime perėjo į virtualų bendravimą.
Spėjęs per gana trumpą laiką išpopuliarėti socialinis portalas „Check You“ nestokoja lankytojų, kurie su malonumu aptarinėja užkibusias ant kabliuko merginas: „Gerbiamos parsidavėlės, kurios įkliuvote. Juokinga skaityti, kaip jūs planuojate uždaryti portalą, kuris parodė, kokios esate iš tikrųjų. Jūs pačios to norėjote ir pačios atsakingos, o ne portalo administracija, tai paskelbusi. Jei jūs, atleiskite man, esate prostitutės, pasirengusios viskam dėl pinigų, tai jūs godžios parsidavėlės ir nesilaikote mūsų visuomenėje nustatytų moralės normų. O skųstis portalui – tai tas pat, kaip su kuo nors permiegoti už pinigus ir po to pareikšti, kad jis jus išprievartavo.“
Aukų „moralės sergėtojai“ atranda ne kur kitur, o įvairiuose socialiniuose tinklalapiuose, į kuriuos dauguma kelia ne tik savo fotografijas, bet ir asmeninius duomenis.
Didėjant portalo populiarumui atsirado nemažai savanorių, norinčių išmėginti savo jėgas atliekant tokius bandymus su nepažįstamomis merginomis. Negana to, portalo savininkas sulaukia užsakymų patikrinti vieną ar kitą merginą, ištikima ji ar ne. Už šią paslaugą, žinoma, reikia sumokėti.
Norint rasti amoralią auką, užtenka pusvalandžio. Labai retai tokia procedūra trunka dvi dienas. Jei mergina sutinka lydėti „verslininką“ į restoraną, visa kita – jau technikos reikalas. Virtualūs „kabintojai“ atlieka verslininko vaidmenį. Ant kabliuko užkimba ne merginos, užaugusios asocialiose šeimose, o studentės, mokytojos, reklamos vadybininkės, vienišos moterys, taip pat nuotakos ir jau ištekėjusios moterys.
Ko gero, turėtų būti labai baisu atsidurti virtualioje „garbės lentoje“. Juk tokia „šlovė“ gali sugadinti ne tik įvaizdį, bet ir apskritai sugriauti gyvenimą. Vienintelis būdas išvengti paviešinimo, gėdos ir pasmerkimo, kuris tenkintų „ekspertus“, – jei mergina ar moteris imtų nuoširdžiai atgailauti. Kitaip tariant, ji turi viešai paprašyti atleidimo dėl tokio savo elgesio. Pageidautina, kad jis būtų įrašytas į vaizdajuostę.
Puolusioms moterims virtualūs inkvizitoriai nejaučia jokio gailesčio. Jie džiaugiasi savo pergalėmis ir galimybe jas žeminti ir niekinti. Vieną tokių jau ištiko mikroinsultas.
O vienas „testuotojų“ prasitarė, kad jam parašė nukentėjusios merginos motina ir tvirtino, kad dabar jos duktė balansuoja ties savižudybės riba.
Bene svarbiausias „socialinių kabintojų“ tikslas – įrodyti, kad moteris – parsidavėliška būtybė. Vadinasi, iš jos galima tyčiotis, ją galima žeminti ir niekinti. Ir visai nesvarbu, kokiais būdais pasiekiamas šis tikslas.
Parengė Toma Aleksėjūnaitė
