Gašlių žaidimų dalyvė papasakojo kraupiausius jai nutikusius atvejus

Jenny Nordbak, dar žinoma kaip Meilužė Scarlett, nuo 22 m. net dvejus metus dirbo Los Andželo požemiuose, kur tenkindavo slapčiausias vyrų fantazijas, tačiau niekada neužsiiminėdavo seksu. Nors vėliau tapo žinoma dominante, Britanijoje gimusi Jenny to siekti pradėjo iš pasyviosios pozicijos, kad laikui bėgant išmoktų visų subtilybių. 

„Būnant pasyviąja, klientai gali su manimi išpildyti visas slapčiausias savo fantazijas. Aišku, visada nustatomos tam tikros ribos bei sugalvojamas žodis, kurį pasakius viskas stabdoma. Turėjau vieną tokį nutikimą, kur veiksmas per daug įsisiūbavo ir viskas, ką sakiau, buvo kažkieno fantazijos dalis. Jei pradedi rėkti „Padėkit. Prašau, sustok“, niekas neateis į pagalbą, – naujienų portalui „The Sun“ sakė Jenny. – Taip nutiko su jau nebe pirmą kartą matytu klientu. Jis visuomet elgdavosi šiurkščiai ir nepagarbiai, tačiau šį kartą jis tiesiog nuplėšė nuo manęs palaidinę ir peržengė mūsų nustatytas ribas. Jaučiau, kad tuoj būsiu išprievartauta. Laimei, jis buvo be batų, o aš dėvėjau aukštakulnius, tad savo bato kulniuką įsmeigiau jam į koją ir pabėgau iš kambario.“

Tuo pat metu, kai dirbo taip vadinamuose požemiuose, Jenny, į valstijas su mama atsikrausčiusi dar visai maža, namuose su vaikinu taip pat eksperimentavo lovoje. 

„Atlikau jam šiek tiek dusinantį ir be oro trumpą laiką paliekantį judesį, tačiau jis prarado sąmonę. Maniau, kad jį nužudžiau ir labai išsigandau. Įsivaizdavau, kaip policijos pareigūnams aiškinau jo mirties priežastį. Jis greitai atsigavo, o pirmieji jo ištarti žodžiai buvo „Tai – nuostabu“. Pasakiau, kad daugiau taip nebedarysim“, – teigė moteris.

Jenny šio darbo ėmėsi norėdama sumokėti 115 tūkst. eurų siekiančią paskolą už mokslą, suteikusį archeologės laipsnį. Pasakodama apie šį darbą, moteris prisipažįsta, kad kai kurie klientai turėjo labai keistus fetišus. 

„Vienas žmogus ant pėdų mėgo atlikti dantų gydymą. Jis atsinešė visą reikalingą įrangą, tačiau ją naudojo mano kojos pirštams „gydyti“. Jis apsimesdavo, kad mano kojos pirštui reikėdavo išvalyti danties kanalą ar pakeisti plombą. Be to, „dantisto“ reikėjo bijoti, tad visą laiką rėkiau ir vaidinau išsigandusią“, – pasakojo moteris. „Labiausiai man nepatiko šlykščiai besielgiantys klientai, kurie norėjo laižyti grindis ar šluotos šerius. Ne kartą mane tai suvimdė, Iš tikrų maisto produktų pasidarydavau keistus mišinius, kad jie galėtų įgyvendinti savo fantazijas, bet tuo pat metu nereikėtų jų vežti į ligoninę.“

Jenny buvo keista, jog kai kurie vyrai tiesiog prašėsi, kad būtų įspirta jiems į klyną.

„Patiriamas skausmas daugeliui kelia malonumą. Kai kurie jų prašėsi, kad tiesiog spardyčiau, laipiočiau ar kitaip žaločiau jų lytinius organus. Iš pradžių man buvo šiek tiek sunku, nes visą gyvenimą buvo aiškinama, kad taip geriau nesielgti, nebent reikėtų nuo ko nors gintis. Vėliau tai man suteikė šiokią tokią galią, nes klyno žalojimas yra draudžiamas veiksmas“, – sakė ji.

Jenny taip pat atskleidė, kad vienas jos klientų – aukščiausio lygio filmų žvaigždė, kuriam patiko būti pririštam prieš pavadėlio, sujungto su ant lytinio organo esančiais auskarais. Moteriai toks vyro elgesys tuo metu patiko ir, nenorėjusi atskleisti kas tai per asmenybė, ji pridūrė, kad vyriškis norėjo dar daugiau.

„Kartais tai mane užveda, o ši asmenybė, kartu su savo gražiu ir išpuoselėtu kūnu, norėjo išbandyti daug ką. Jis taip pat pasiūlė būti kartu su juo, tačiau man tai nepatiko, nes jau tada gyvenau dvigubą gyvenimą ir nenorėjau atsidurti naujienų portalų antraštėse. Bijojau, kad mano mama apie tai nesužinotų. Jei vis dėlto taip nutiktų, mano gyvenimui būtų galas. Kai pagaliau jai apie tai pasakiau, ji reagavo laba normaliai“, – sakė Jenny.

Apie šį darbo pasiūlymą Jenny sužinojo, kai, po kelių santykių su vyrais, kurių metu moteris dažnai sutikdavo su partnerių fantazijomis miegamajame, pradėjo domėtis BDSM erotika. 

„Žinojau, kad man patinka kitokie ir truputį aštresni dalykai. Visa tai prasidėjo dar gerokai prieš pasirodant „50 pilkų atspalvių“ trilogijai. Pasidomėjus, už kelių kilometrų nuo Los Andželo aptikau požemį, kuriame visu tuo užsiiminėjama. Internetiniame puslapyje radau darbo pasiūlymą nereikalaujantį jokios patirties, tad paskambinau ir susitariau dėl pokalbio. Vėliau dar kartą su jais susisiekiau ir paklausiau, ką turėčiau dėvėti. Gerai, kad taip padariau, nes būčiau apsikvailinusi pasirodžiusi su kostiumu, kurį, mano manymu, dėvi dominantės, ir kuris primena katės aprangą. Jie pasakė, jog ateičiau apsirengusi taip, kaip į įprastą pokalbį dėl darbo“, – prisiminė Jenny.

Nors buvusi darbovietė vadinama požemiu, ji nė kiek neprimena to tamsaus ir šalto kambario, kurio vaizdinys iškyla išgirdus šį žodį.

„Tai niekuo iš kitų neišsiskiriantis namų kompleksas, su dideliu ir jaukiu prieangiu bei ilgu koridoriumi, ant kurio sienų kabo visi žaidimams reikalingi įrankiai, tokie kaip virvės, lentelės, akių raiščiai, kaukės, grandinės ir kt. Prieš viskam prasidedant, nueidavome į atskirą kambarį, kuriame aptardavome scenarijų, o sugrįžus į koridorių klientas išsirinkdavo jam reikalingas priemones. Name yra skirtingi kambariai, pritaikyti skirtingoms situacijoms, pavyzdžiui, gydytojo kabinetas, klasė su lenta ir suolais ir Viktorijos laikų kambarys su prabangiais baldais. Dėmesingumas detalėms man priminė Disneilendą, nes ten galima rasti kiekvieno vaiko fantazijas išpildantį pasaulį, o čia – suaugusių Disneilendas. Yra vienas kambarys, primenantis tikrą požemį. Jo sienas puošia akmenysm pančiai, o grindys – betoninės. Atmosfera jame ne visada būna niūri ir liūdna, nes kiekvienas klientas yra skirtingas“, – pasakojo moteris. 

Kol neužsiiminėjama seksu, šis verslas yra visiškai legalus. Jenny pažįsta moterų, kurios už papildomą sumą pinigų ryžtasi eiti iki galo bei su vyrais santykiauja lytiškai. 

„Visuomet atsiras vyriškis, už pinigus prašantis su juo pasimylėti. Nors ir pagalvodavome, kur tuos pinigus galėtume išleisti, kaip juos gavome pamiršti negalėtume“, – teigė ji.

Buvusi fantastinės vergijos karalienė savo darbo atsisakė dar prieš sutinkant dabartinį vyrą Krisą (38 m.) ir susilaukiant sūnaus Xanderio (1,5 m.).

Moteris ne tik rašo straipsnius vyrams skirtame žurnale „Penthouse“, bet ir išleido knyga „The Scarlett Letters“, kurioje pasakoja apie požemių paslaptis ir patirtis.

Ar pirmą kartą mama tapusi moteris nerimauja, kaip paaugęs sūnus reaguos į tokią spalvingą jos praeitį?

„Kol kas dar labai sunku jį įsivaizduoti suaugusį, bet tikiuosi, kad užauginsiu jį supratingu ir išauklėtu jaunuoliu, kuris į tai reaguos labai ramiai. Nesigėdiju to, ką dariau, nes tai nėra blogai“, – užbaigė Jenny.