Yra trys dukros ir penki sūnūs, kurie turi to paties tėvo DNR, tačiau gali niekada gyvenime nesusitikti.
K.Kilpatrickas, vienišas homoseksualas, yra spermos donoras. Jis – vienas vaisingiausių: jis per mažiau nei 4 mėnesius tapo tėvu 10 kūdikių. Manoma, kad jis per dešimtmetį gali pradėti 300 naujagimių, rašo „Daily Mail“.
„Kai gims du paskutiniai vaikai, būsiu 10 kūdikių tėvas, – sakė vyras. – Tai nuostabu, esu labai patenkintas.“
Jis padėjo 9 lesbiečių ir 1 heteroseksualų poroms tapti tėvais.
„Nuostabu padėti tiek daug žmonių per tokį trumpą laiką, bet nusprendžiau kuriam laikui sustoti, – prisipažino K.Kilpatrickas. – Galbūt padėsiu dabartiniams vaikams susilaukti brolių ar sesių, tačiau mano misija nėra padidinti pasaulio populiaciją.“
Jis prisimena kiekvieno savo genetinio vaiko vardą.
„Tačiau negalėčiau pasakyti jų gimimo datų, – teigė vyras. – Jų per daug, aš susimaišau, be to, jie iš tikrųjų nėra mano vaikai. Bet koks vyras gali leisti kūdikiui išvysti pasaulį, tačiau tik tėvas juo rūpinasi.“
Bjaurisi apvaisinimo klinikomis
K.Kilpatrickas savo paslaugas pirmą kartą pasiūlė pernai birželį, „Facebook“ grupėje. Jis sulaukė šimtų prašymų iš motinų, trokštančių susilaukti vaikų.
Jis padėdamas moterims susilaukti vaikų tame nemato jokių moralinių problemų.
K.Kilpatrickas teigia, jog daug bjauriau, kai pora moka tūkstančius ir klinikoje pasirenka anoniminio donoro spermą iš katalogo.
„Negalima prašyti mokesčio už vaikus, – teigė jis. – Man svarbu padaryti kitų žmonių gyvenimą geresnį. Mane liūdina porų istorijos. Tai – mano dovana jiems.
Šių vaikų nebūtų buvę įmanoma susilaukti natūraliu būdu, tačiau jie buvo labai laukiami ir mylimi. Jų situacija visai nepanaši į tų, kurie gimsta todėl, kad motina pastojo būdama girta.
Nenoriu būti anoniminiu donoru, kurį pasirinktų dėl mėlynų akių arba atmestų dėl išsilavinimo. Noriu pajausti ryšį su žmonėmis, kuriems padedu. Tai darydamas susiradau daug draugų.“
Kyla klausimas – kas bus, kai vaikai užaugs ir norės sužinoti, kas jų biologinis tėvas?
„Jei jie norėtų susipažinti, mano durys būtų atviros, – sakė K.Kilpatrickas. – Prisidėjau prie naujos gyvybės pradžios, todėl negalėčiau atsukti jiems nugaros. Negaliu nuspėti, kaip susiklostys jų gyvenimai, aš už tai neatsakingas. Tačiau tas pats galioja visiems vaikams – nesvarbu, kuriuo būdu pastojo jų motina.“
Prieš dovanojant – pas gydytoją
Jis prisipažino, kad labiau norėjo susilaukti vaikų su vyriškos lyties partneriu, su kuriuo buvo kartu 19 mėnesių, tačiau pastarasis nebuvo tokios pačios nuomonės. Jie išsiskyrė sausį, tačiau priežastis nėra susijusi su spermos donoryste.
K.Kilpatrick'as teigia, jog jis yra atsakingas. Jis tikrina poras, kad išsiaiškintų, ar jų santykiai tvirti ir ar jie dirba. Vyras taip daro, kad įsitikintų, jog vaiko gyvenimas bus geras.
Jo vaikai yra iš skirtingų vietovių – tam, kad sumažėtų rizika, jog jie suaugę susitiks ir galbūt užmegs santykius.
Vyras nevartoja narkotikų, alkoholio geria nedaug, neturi sunkių sveikatos problemų ir užsiima saugiu seksu. Jis prieš kiekvieną spermos dovanojimą apsilanko pas gydytoją, kuris patikrina jo seksualinę sveikatą.
Dauguma pagalbos sulaukusių porų nori ir toliau bendrauti. K.Kilpatrick'ui retkarčiais leidžiama paimti savo biologinį vaiką į rankas.
„Kai jie išvysta pasaulį, aš verkiu, – prisipažino vyras. – Esu labai sujaudintas, kai į rankas paimu nuostabius kūdikius.
Visi sako, kad jie turi mano akis ir nosį, tačiau jaučiuosi myluojantis savo sūnėnus ir dukterėčias. Jie mieli, tačiau nenorėčiau jų pasisavinti.
Viskas, ką aš darau – suteikiu spermos. Neužmezgu jokio ryšio su vaiku.“
Viskas vyksta namuose
Apvaisinimas taip pat būna kitoks, nei klinikoje. Nebūna jokių sterilių stiklainių ir švirkštų. Tai panašiau į jaukų, socialų susitikimą, o ne šaltą procesą.
Tai kartais vyksta viešbutyje poros mieste, tačiau K.Kilpatrickas neretai pakviesdavo būsimus tėvus į savo butą Birmingeme.
Jie maloniai pasišnekučiuodavo prie stalo, kad dingtų nejaukumas, ir K.Kilpatrickas dingdavo į miegamąjį parūpinti sėklos.
Norinti susilaukti vaiko moteris su sėklos mėginiu nueidavo į kitą kambarį ir apvaisindavo save. Ji gulėdavo kojas iškėlusi į viršų, kad padidėtų pastojimo tikimybė.
„Visos mano poros pastodavo po vieno arba dviejų kartų,“- sakė vyras.
Jis buvo itin nustebintas, kai susituokusi lesbiečių pora, Rebecca ir Vikki Lomax, pranešė, jog laukiasi dvynių Samuelio ir Alfie. Vaikai gimė gegužę.
Ši pora kreipėsi į K.Kilpatricką, nes kainos privačioje klinikoje buvo per didelės.
Mama pritaria jo donorystei
Gali būti, kad jo požiūris į tėvystę susiformavo dėl jo paties praeities. K.Kilpatricko tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 5-eri, o jį užaugino motina.
Jo tėvas vedė antrą kartą ir susilaukė keturių vaikų. K.Kilpatrickas su tėvu nebendravo daugybę metų, jie tik neseniai susisiekė per „Facebook“.
Situacija pasikartojo: vyras nesikiša į savo biologinių vaikų gyvenimą.
Jis turi dvi įseseres. Vienai iš jų 28-eri, o kitai 12.
„Mano mama buvo nuostabi, – teigė jis. – Mes esame labai artimi, todėl žinau, kad vaikui jo gyvenime nebūtinai reikia tėvo, kad jis būtų laimingas.
Mano mama mane išmokį skustis. Ji mane išmokė gerti alaus bokalą. Ji buvo nuostabi. Kai žiūriu į lesbiečių poras, kurioms padėjau, manau, kad nėra nieko nuostabesnio, nei dvi mamos.
Mano mama mano, kad tai, ką padariau – nuostabu. Ji džiaugiasi kiekvienu gimusiu vaiku, be to, ji susitiko su kai kuriomis moterimis. Mano mama šių vaikų nelaiko savo anūkais – jai pakanka 5 mano įseserės atžalų.“
Kiti vaikai mokykloje tyčiojosi iš K.Kilpatricko dėl jo orientacijos – jis dėl to būdamas 15-os dviem savaitėms pabėgo iš namų. Jis buvo biseksualus, turėjo santykių su moterimis, bet dabar gyvena kaip homoseksualas.
Sulaukė daug prašymų
„Visada norėjau būti tėčiu ir turėti savo vaikų, – prisipažino vyras. – Aš to vis dar noriu.
Siūliau tai savo buvusiam partneriui, bet jis sakė, kad tai netinkamas laikas, ir mūsų finansinė situacija nėra pakankamai gera. Nusprendžiau tai daryti kitokiu, neįprastu būdu ir padėti kitiems žmonėms.“
Jis pirmą kartą susimąstė apie tapimą spermos donoru pernai vasarą, kai rado „Facebook“ grupę moterims, kurios ieško pagalbos, kad galėtų susilaukti vaikų.
Vyras parašė žinutę su savo amžiumi ir tuo, kad siūlo savo paslaugas. Jis netrukus sulaukė daugybės prašymų.
„Esu artimiausias su pirmąja savo pora, Kirsty ir Gemma, nes tai buvo nauja mums visiems, – sakė K.Kilpatrickas. – Jos pastojo po pirmo bandymo, labai džiaugiausi.
Nerimavau, kad gimus jų mergaitei užsimanysiu tapti jos tėvu. Kai pamačiau nuotrauką, apsiverkiau, bet ne todėl, jog maniau, kad tai mano vaikas. Verkiau, nes padėjau jos tėvų svajonei virsti realybe. Džiaugiausi už jas, mes vis dar esame draugai.“
Turi įvertinti žmones
Jis prisipažįsta, kad jam sunku apsispręsti, kuriai porai padėti – prašymų daug. Tai paprastai priklauso nuo to, kokį ryšį su moterimi jis pajunta po kelių pokalbių telefonu, žinutėmis ir elektroniniu paštu.
Vienintelė jo pagalbą gavusi heteroseksuali pora į vyrą kreipėsi po 12 metų praleistų nesėkmingai bandant kiaušinėlį apvaisinti mėgintuvėlyje. Visi bandymai kainavo 30 tūkst. svarų sterlingų (apie 43 tūkst. eurų).
„Padedu vaikui išvysti pasaulį, todėl turiu vertinti žmones pagal jų padėtį, – atskleidė jis. – Su manimi susisiekė vieniša, neįgali moteris, kuri gyveno iš pašalpos, bet turėjau jai atsakyti ne, nes negalėjau leisti vaikui gimti tokiomis sąlygomis.
Neatmesčiau žmogaus prašymo tik todėl, kad jis gauna minimalų atlyginimą – pats užaugau turėdamas nedaug pinigų, bet būdamas laimingas. Ieškau žmonių, kurie turi darbą ir gali išlaikyti vaiką.
Priimu daugumą sprendimų pasitikėdamas žmonėmis. Negaliu pasakyti, ar visos poros liks kartu, ar vaikas turės gerus tėvus, bet taip yra visose šeimose.
Stengiuosi kuo geriau įvertinti žmones, jaučiausi apsigavęs tik kartą.
Padėjau jaunai lesbiečių porai, kuri ilgai laukė galimybės susilaukti vaiko. Jos džiaugėsi, kad galės turėti kūdikį, bet sulaukiau skambučio iš apvaisintosios Ji man sakė, jog jos merginos šeima nėra patenkinta nėštumu ir nenori turėti nieko bendro su vaiku.
Ji sakė, jog nežino, ką daryti, jai gali tekti atsikratyti vaiko. Man buvo labai sunku. Aš pradėjau tą vaiką, jo buvo laukiama, tačiau buvau išduotas.
Atsakiau, jog jei jau taip, aš pasiimsiu vaiką. Jis nebuvo tai, ko man tuo metu reikėjo gyvenime, bet aš prisidėjau prie jo gimimo, todėl buvau pasiruošęs jį priimti.“
Turėjo pasirašyti kontraktą
Deja, moteriai įvyko persileidimas. Šis įvykis šokiravo K.Kilpatricką.
„Niekada nekalbėjau su poromis apie tai, kas būtų, jei gimtų vaikas su negalia, – sakė jis. – Tačiau jei jį atstumtų tėvai, pasiimčiau tą kūdikį ir auginčiau jį kaip savo. Nekyla jokių klausimų. Vaikas dėl to nekaltas.“
Vyrui po išsiskyrimo su partneriu prasidėjo depresija. Jis nebegalėjo eiti į darbą.
K.Kilpatrickas šiuo metu vėl gyvena su mama ir gauna pašalpą iki vėl galės dirbti. Jis užsiregistravo būti kaulų čiulpų donoru – padėti žmonėms kitu būdu.
Vaikų gimimai atnešė tik džiaugsmo. Kūdikiai yra sveiki, o jų tėvai dėkingi K.Kilpatrickui.
Kiekviena pora pasirašė keturių puslapių ilgio kontraktą, kuriame pasižadėjo iš vyro nereikalauti pinigų ir paramos vaikui. Tačiau K.Kilpatrickas nežino, ar dokumentas yra teisiškai galiojantis.
„Draugas manęs kartą klausė, ar nebijau, kad tėvai kreipsis į teismą, – pasakojo jis. – Tačiau jei būčiau įtaręs, kad jie tai gali padaryti, nebūčiau padėjęs.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
