Keistenybės pildo jo kišenes – patenkinęs vieno kliento įgeidžius gali gauti papildomai apie 10 tūkstančių JAV dolerių (beveik 9 tūkst. eurų).
Daugiau nei du dešimtmečius silikonines lėles kuriantis Mattas McMullenas tikino, kad prašymas už 50 tūkstančių JAV dolerių (per 44 tūkst. eurų) sukurti šuns pavidalo sekso lėlę jo nesuviliojo. Šiuo klausimu jis kategoriškas – jokių gyvūnų ir juolab jokių vaikų. Tokios lėlės kūrėjui yra tabu, rašo „Lietuvos ryto“ šeštadienio žurnalas „Gyvenimo būdas“.
Dar viena moralinė riba, kurios kūrėjas nedrįsta peržengti, – įžymybės. Jis ryžtasi kurti tiktai minimaliai pramogų pasaulio žvaigždes primenančias lėles. Kone identišką žvaigždės kopiją jis galėtų sukurti tik gavęs oficialų jos sutikimą.
Kadaise viena įnoringa klientė pareikalavo sukurti miuziklo „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ pagrindinio herojaus lėlę su galvą puošiančiu lavoniškai baltos spalvos peruku. Ji troško, kad lėlė būtų kuo panašesnė į personažą įkūnijusį aktorių Johnny Deppą.
Tačiau moterų pirkėjų – mažiau nei 10 proc. Ir toli gražu ne visos puola glaustytis su žaviu tikrovišku Kenu iš Barbių kolekcijos.
Viena garbingo amžiaus moteris pageidavo, kad naujasis jos partneris turėtų katės akis ir iltis bei skirtingo ilgio primontuojamus penius. Vieną suglebusį, kitą – kietą it akmuo.
Homoseksualai taip pat turi savų įgeidžių. Lėlių kūrėjai teigė, kad gėjų pageidavimu atsirado ir kompaktiškas vienos kūno dalies variantas – užpakalis su akį rėžiančia analine anga ir kabančiomis sėklidėmis. Sakė, jis populiarus.
Silikoninių lėlių kūrėjai rado būdą patenkinti ir dvilyčius asmenis – jiems sukūrė lėlę su nuimamais tiek moteriškais, tiek vyriškai lyties organais.
Kiek kainuoja galimybė pasimėgauti „RealDoll“ šedevru?
Pigiausia senesnio modelio lėlė kišenę patuštins net 5 tūkstančiais JAV dolerių (4,5 tūkst. eurų), o naujausios lėlės – kone trimis tūkstančiais dolerių brangesnės. Ką jau kalbėti apie individualius užsakymus, tada suma šokteli mažų mažiausiai keletą kartų.
Vienos lėlės gamyba užtrunka net tris mėnesius, tačiau nekantraujantiems tereikia atseikėti papildomus 1,5 tūkstančio JAV dolerių (per 1300 eurų) ir siuntinys jų namus pasieks po kiek mažiau nei mėnesio. Lėlė atgabenama karsto dydžio dėžėje.
Kompanija tiki – svarbu kokybė, o ne kiekybė, tad imtis masinės prekybos kol kas neketina. Ir vis dėlto vien šią savaitę naujuosius namus pasieks net 10 lėlių, o savo eilės gamykloje laukia dar 45-ios.
Didžioji dalis „RealDoll“ lėlių pirkėjų – vyrai nuo penkiasdešimties iki aštuoniasdešimties metų ir, tikėtina, jos ne tokios populiarios tarp moterų.
Kai kurie gedi mirusios antrosios pusės, kiti taip nusivylę ar net įbauginti moterų, kad negali į jas nė pažvelgti.
Tačiau visus sekso lėlių pirkėjus sieja vienas dalykas – jie nori šalia jausti ką nors žmogiško.
Nors tarp klientų pasitaiko ir sadomazochistinių fantazijų kamuojamų iškrypėlių, vis dėlto sekso lėlės paklausios ir tarp paprastų, kasdien sutinkamų žmonių – meno kolekcininkų, sunkvežimių vairuotojų, mokslininkų, teisininkų, chirurgų, nusivylusių namų šeimininkių, porų, siekiančių pagerinti savo lytinį gyvenimą.
Taip pat vyrų, sergančių prostatos vėžiu, stipriai apdegusių per gaisrus ir suluošintų karo veteranų.
Šių lėlių autorius M. McMullenas tikino, kad vieno apibrėžto „RealDoll“ pirkėjų tipažo nėra ir niekuomet nebus, – sekso lėlę savo spintoje daugelį metų gal slepia ir itin religingas jūsų kaimynas, kurio niekuomet net nebūtumėte įtarę nepadoriu elgesiu.
Pagal specialų užsakymą kompanijos kuriamų lėlių įsigijo ir Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas.
Tiesa, didžiulių pūpsančių krūtų ar atvirai demonstruojamos intymios vietos lyg nebūta. Lėlės buvo skirtos karinėms pratyboms, siekiant suteikti kariams progą imituoti sužeistųjų gelbėjimo operaciją.
