Tyrimai rodo, kad apie 85 proc. visų erekcijos sutrikimų yra organinės kilmės, tačiau ne ką mažiau svarbios psichologinės priežastys, dėl kurią lovoje patiriamos nesekmės.
Prieš penkiasdešimt metų pradėjęs gydytojo praktiką ilgametis Vilniaus universiteto Santariškių ligoninės klinikų Nefrologijos ir urologijos centro vadovas profesorius Balys Dainys išklausė ne vieną išpažintį.
Apie tai profesorius Balys Dainys, įdiegęs daug naujų gydymo metodų urologijos, nefrologijos, andrologijos, seksualinės medicinos srityse, dalinasi savo knygoje „Urologo užrašai“.
Iš jo pokalbių su žurnaliste Danute Jonušiene gimusioje knygoje – daug patarimų, kaip gydyti erekcijos sutrikimus, prostatos ir lytiškai plintančias ligas, kas yra seksualus žmogus gydytojo akimis, kaip išsaugoti meilės aistrą.
„Kartą konsultavau jauną porą. Vyras skundėsi silpna erekcija, o jo merginą kamavo vaginizmas – patologinis, dažnai skausmingas moters tarpvietės raumenų susitraukimas, atsirandantis dėl mėginimo įsiskverbti į makštį.
Kai tik jie imdavo mylėtis, merginai atsirasdavo skausmingi makšties spazmai, o vaikinui dingdavo erekcija. Jie buvo įsitikinę, kad serga kažkokia liga. Ištyrus paaiškėjo, kad šie jauni žmonės neturi jokių sveikatos sutrikimų.
Pirmą kartą jie intymiai suartėjo studentų bendrabutyje. Kambarys, kuriame gyveno vaikinas, vieną savaitgalį ištuštėjo, nes jo bendramoksliai išvyko į namus. Pakvietęs draugę, jis užrakino kambario duris, tačiau pamiršo palikti spynoje raktą. Netikėtai anksčiau grįžęs draugas atsirakino duris ir įžengė į kambarį, kuriame buvo įsimylėjėliai. Tai jiems sukėlė šoką.
Vėliau abiem partneriams seksas asocijuodavosi su nerimu, panika, nepasitenkinimu, priešiškumu, o moteriai – net su pasišlykštėjimu savo kūnu. Kai tik pora artėdavo prie intymių santykių, viskas baigdavosi ašaromis.
Vaginizmas – nesąmoningas troškimas apsaugoti save
Kodėl taip atsitiko? Moterys, kurios jaučiasi nesaugiai, užsisklendžia. Vaginizmas yra nevalinga reakcija, kilusi dėl troškimo apsaugoti save.
Dėl to kenčianti moteris neretai nuogąstauja, kad lytinis aktas bus skausmingas, esą jos makštis per maža varpai, todėl bus įplėšta arba per daug ištempta. Tokioms moterims net ginekologo apžiūra gali būti skausminga.
Nors vaginizmas sėkmingai gydomas, deja, daugelis moterų nesikreipia į gydytoją. Jas kamuoja gėda, kad tai, kas kitoms moterims paprasta ir natūralu, joms yra nepasiekiama. Baimė būti išjuoktai ir pažemintai verčia tylėti, o patarimai atsipalaiduoti ir nesijaudinti dažnai neteikia naudos.
Ilgai trunkanti tokia būsena gali išsekinti psichiką, nualinti imuninę organizmo sistemą, net sukelti skrandžio opą ar kitas ligas. Dėl to negalima kaltinti vien streso, nes stresas padeda sutelkti jėgas, skatina veiklumą, kūrybiškumą, išradingumą. Beje, stresas atima žadą ne visiems žmonėms, yra ir tokių porų, kurioms kaip tik reikia papildomo jaudulio.
Kadangi nuo streso užverda kraujas, kai kurie jaunuoliai mėgsta mylėtis ne miegamajame, o, pavyzdžiui, automobilyje, lifte, laiptinėje, garaže.
Susiklosčius tokioms aplinkybėms, seksas gali teikti kur kas daugiau emocijų. Kai vidutinio amžiaus vyrai ima skųstis, kad juos vargina stresas, kad jie vis rečiau mylisi, didžiausias kaltininkas būna ne stresas.
Tokiu atveju būtina tikrintis sveikatą, išsitirti, ar nepadidėjo cholesterolio kiekis kraujyje, ar nesergama ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukralige. Net 85 proc. erekcijos sutrikimų yra organinės kilmės. Ir kiek daug tiesos šiame posakyje: „Jausmų buveinė – ne širdis, o kraujagyslės.“
