Be plėvės - „ne mergaitė“?
Pagal mergystės plėvės buvimą ar nebuvimą ne visuomet galima nustatyti fiziologinę moters būklę.
Plėvės nebuvimas nebūtinai reiškia, kad mergina jau yra turėjusi seksualinės patirties. Kartais plėvės gali nebūti nuo gimimo, o kartais ji būna pažeista, traumuota dėl priežasčių, nesusijusių su seksu.
Bet būna ir priešingai. Lytinio kontakto metu plėvė ne visada plyšta. Ji gali iš dalies, o kartais net ir visa išlikti. Tai priklauso nuo jos storumo, konfigūracijos, elastingumo, tamprumo ir pan.
Todėl plėvės buvimas ar nebuvimas negali būti šimtaprocentinis nekaltybės ar, priešingai, seksualinės patirties požymis.
Požiūris į nekaltybę
Senovės laikais nekaltybė buvo laikoma vertybe, tyrumu ir fiziniu gėriu. Tuo tarpu dabartinė kultūra (bent jau vakarietiškoji) nekaltybės išsaugojimo iki santuokos nebelaiko privalumu. Priešingai – tai gali sukelti ir paniekinančią reakciją. Jeigu moteris sulaukė tam tikro amžiaus ir vis dar yra nekalta, tai vertinama kaip jos nepatrauklumo, seksualinio nepilnavertiškumo ir socialinio nebrandumo požymis. „Kažkas su ja ne taip“, - tai tipiškas požiūris į tokias moteris.
Dabartiniai psichologai mano, kad intymių santykių vengimas turi kur kas blogesnių pasekmių, net pernelyg didelis lytinis aktyvumas. Moteris, ignoruojanti savo kūno poreikius ir savo seksualinius troškimus, nesugebės atskirti kūniškos aistros nuo dvasinio prieraišumo ir tikrojo artumo. Dėl šio nesusigaudymo ji gali neteisingai pasirinkti partnerį. Tokius atvejus neretai matome gyvenime, kai moterys užplūdusią aistrą palaiko meile, o po to patiria skausmingą nusivylimą.
Tinkamas amžius prarasti nekaltybei
Žvelgiant iš medicininio požiūrio taško, mergaitės lytiniam aktui subręsta jau 12-13 metų. Bet pačiu tinkamiausiu amžiumi prarasti nekaltybei medikai laiko 15-19 metų, tokio amžiaus mergina jau psichologiškai pasirengusi lytiniam aktui.
Vėliau, sulaukus 22 metų, prasideda mergystės plėvės audinių pokyčiai. Ji tampa kietesnė ir ne tokia elastinga. Dėl to defloracija per pirmąjį lytinį aktą tampa sudėtingesnė, sunki, skausminga.
Ilgo nekaltybės saugojimo pasekmės
Psichologai ir seksologai ilgo nekaltybės išsaugojimo (jei vyresnė kaip 23 metų mergina vis dar nekalta) nelaiko nei normaliu, nei pageidaujamu reiškiniu. JAV Kolumbijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, jog tarp moterų, kurios nekaltybę prarado vėliau kaip 23 metų, didesnis procentas tokių, kurios turėjo intymių santykių problemų.
Moterys, netekusios nekaltybės 23 m. ir vėliau, turi tam tikrų psichologinių ypatybių. Daugeliui būdinga puritoniška pasaulėžiūra. Jų psichika ir intelektas mažiau lankstūs, jos sunkiai keičia susidarytą požiūrį į gyvenimą. Joms būdingas nervingumas, pesimistiškas požiūris į pasaulį. Dažniausiai jos būna intravertės, linkusios užsidaryti savyje ir kaupti negatyvias emocijas.
Nesant intymaus gyvenimo, atsiranda ir moters lytinių organų pokyčių, vėliau kyla pavojus išsivystyti seksualinei patologijai.
Bet specialistai pažymi, kad tokie pokyčiai būna ne visoms. Kai kuriais atvejais „nekaltos mergelės“ išsaugo psichinę ir fizinę sveikatą.
Psichologai mano, kad viena iš ilgo nekaltybės saugojimo priežasčių gali būti mergaitės vaikystėje ar paauglystėje patirta lytinė prievarta ar pasikėsinimas išprievartauti. Kai kurios iš šių mergaičių patyrė iškrypėliškus suaugusiųjų veiksmus.
