„Traumos metu pasigirsta pokštelėjimas, į varpos paodį išsilieja kraujas, varpa patinsta ir iš karto išnyksta erekcija. Tai gali nutikti dėl tam tikros mylėjimosi technikos, per didelio intensyvumo, netinkamo kampo“, - paaiškino medikas.
Pasak jo, vienintelė sąlyga, kuriai esant varpa gali lūžti, yra normali, tvirta pirmojo laipsnio erekcija. Jeigu varpa yra nepakankamai kieta, ji lūžti negali.
Lūžus varpai, įprastai reikalingas chirurginis gydymas – operacijos metu plyšęs varpos dangalas yra susiuvamas. Tačiau itin retais atvejais, kai pacientas nesikreipia į medikus, lūžimas be jokių pasekmių gali užgyti savaime.
Ž. Gudžinskas paneigė mitą, kad padauginęs viagros vyras gali būti lytiškai aktyvus dvi savaites. Nuo per didelės dozės tik gali paūmėti ir stipriau pasireikšti kai kurie šalutiniai poveikiai – gali skaudėti galvą, parausti veidas ir panašiai.
Mirtis, apie kurią svajoja visi vyrai
Viagros tabletės buvo atrastos visiškai atsitiktinai. Iš pradžių mokslininkai kūrė vaistus kardiologiniams ligoniams, tačiau eksperimentų metu paaiškėjo, kad jie plečia kraujagysles dubens srityje.
Ž. Gudžinskas užsiminė, kad viena kompanija buvo užsimojusi sukurti ir moterišką viagrą, tačiau šis ketinimas subliuško.
„Žvelgiant per anatomijos prizmę, buvo manoma, kad pagerinus klitorio kraujotaką, orgazmo pajautimas bus intensyvesnis, tačiau tai nepasitvirtino“, – pasakojo medikas.
Žmonėms, kurie turi nestabilią krūtinės anginą arba neseniai persirgę miokardo infarktu, savavališkai vartoti viagrą medikas nerekomeduoja, mat, išgėrus šio vaisto, lytinių santykių metu gali pasitaikyti ir mirčių.
„Lytinis aktas reikalauja fizinio aktyvumo. Vyras, siekdamas didžiausio pasitenkinimo, nors ir pavargęs, iš savęs reikalauja daugiau, jis tikisi greitai pabaigti.
Vidury lytinio akto jis juk nesustos truputį pailsėti. Tai gali pasibaigti ir ūmiu miokardo infarktu. Jeigu įvyksta platus miokardo infarktas, vyras labai didelėje palaimos būsenoje, lovoje, patyręs galingą erekciją, gali ir mirti. Tokia mirtis turbūt būtų kiekvieno vyro svajonė“, – šyptelėjo Ž. Gudžinskas.
Galima įsigyti be recepto
Nors viagra yra receptinis vaistas, vaistinėje jos įsigyti galima ir neturint recepto. Už keturias tabletes pakloti tektų apie 160 litų. Tiesa, galima įsigyti ir daugiau nei perpus pigiau kainuojančių viagros pakaitalų.
Vienos Alytaus vaistinės vaistininkė Lilija teigė, kad įsigyti šių vaistų ateina tiek vyrai, tiek moterys. Vidutinis viagrą perkančių vyriškių amžius yra daugiau kaip 50 metų.
„Kartą į vaistinę atėjo ir daugiau kaip 80 metų turintis senolis. Jis pageidavo viagros. Toks prašymas mus labai nustebino. Tačiau dar labiau stebina, kai viagros nusipirkti ateina ir pakankamai jauni vyrai, maždaug trisdešimtmečiai“, – pasakojo vaistininkė.
Ž. Gudžinsko teigimu, net ir 90 metų vyras gali turėti normalią erekciją ir viagros jam gali taip ir neprireikti, o ir jauni vyrai neapsaugoti nuo erekcijos sutrikimų, tik ši problema gali būti susijusi ne su anatominės struktūros pakitimais, o su psichogeninės kilmės problemomis. Tokiam pacientui reikalinga komandinė medikų pagalba – urologų, psichiatrų, psichologų ir panašiai.
„Tačiau vyras per gyvenimą gali niekada taip ir nepatirti jokių erekcijos sutrikimų. Tai laimingi vyrai su laimingomis moterimis“, – įsitikinęs urologas.
Gydytojas pabrėžė, kad viagra turėtų būti parduodama tik pacientui turint gydytojo urologo, šeimos gydytojo ar kito specialisto išrašytą receptą.
„Deja, Lietuvos įstatymai leido farmacininkams gydyti, konsultuoti žmones. Daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių taip nėra, be recepto galima įsigyti nebent vaistų nuo slogos, galvos skausmo ar termometrą. Tik man nelabai suprantama, kokiu būdu už šiuos receptinius vaistus farmacininkai atsiskaito“, – svarstė urologas.
Vyrams trūksta išprusimo
Mediko teigimu, erekcijos sutrikimai nėra dažna patologija. Lietuvos vyrai dėl sumažėjusios potencijos nelinkę kreiptis į medikus, o dažnai gydosi savarankiškai – griebiasi viagros.
„Mūsų vyrai nėra psichologiškai laisvi, ne kiekvienas vyras drąsiai kalba apie šią problemą. Mūsų visuomenei būdingas neigimo reiškinys. Dauguma galvoja, kad jau paseno ir jokių lytinių santykių jau nebereikia.
Užsieniečiai šiuo atžvilgiu yra laisvesni, yra labiau išprusę psichologiškai, jie savo lytinei sveikatai skiria daugiau dėmesio“, – kalbėjo Ž. Gudžinskas.
