Pateikiame S.Johnson knygos „Laikyk mane tvirtai: septyni pokalbiai apie ilgai trunkančią meilę“ ištrauką.
Hermetiškas seksas
Hermetiško sekso tikslas yra sumažinti seksualinę įtampą, patirti orgazmą ir pajusti pasitenkinimą dėl savo lytinio pajėgumo. Tai būdinga tiems, kurie taip ir neišmoko pasitikėti ir nenori atsiverti, taip pat tiems, kurie jaučiasi nesaugūs su partneriu. Visas dėmesys šiuo atveju sutelkiamas į pojūtį ir pasirodymą. Ryšys su partneriu lieka antroje vietoje. Ši nuasmeninto sekso rūšis yra pražūtinga meilei. Partneris jaučiasi išnaudojamas ir sudaiktintas, o ne vertinamas kaip asmenybė.
Merė, klausantis jos mylimajam Kailui, sako man: „Aš jam tesu pripučiama barbė. Mūsų seksas toks tuščias. Jis man tesukelia vienišumo jausmą.“ – „Manau, kad gal taip ir yra, – sutinka Kailas. – Bet kadaise lovoje būdavome artimesni. Kai prasidėjo visi tie kivirčai, aš nustojau rūpintis mūsų santykiais. Mano jausmai išseko ir seksas tapo mechaniškas. Tu man tapai tiesiog „moterimi“. Taip patogiau. Aš bent žinau, kaip „tai“ daryti. Būti artimam sunkiau. Jei aš matau tave kaip Merę, imu galvoti apie visas mūsų problemas ir man sugenda nuotaika. Taigi man geriau susitelkti į patį seksą. Tuomet jaučiuosi geriau, kad ir trumpai.“
Kailas emociškai atsiriboja, nes nežino, kaip būti „artimam“. Bet daugelis kitų, ypač jeigu jie jaučiasi išduoti ankstesnio partnerio, lieka emociškai nuošaly iš įpročio ar todėl, kad taip nori. Jiems vienintelis sekso tikslas yra susijaudinimas ir orgazmas.
Jie linkę apsiriboti trumpalaikiais santykiais, dažnai tetrunkančiais vieną naktį. Be to, kaip parodė Minesotos universiteto psichologo Jeffo Simpsono ir jo kolegų tyrimas, jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų skatinti emociškai prisirišti, tokių kaip abipusis glamonėjimasis ir bučiavimasis.
Pornožvaigždė Ronas Jeremy, kurį galima laikyti tikru sekso galiūnu, pritaria tiems, kurie keičia partnerius, kad seksas nepabostų, bet jis laikosi taisyklės „jokių glamonių“. Emocinis ryšys – tai durys į tikrąjį erotiškumą ir šias duris reikia laikyti uždarytas. Kita vertus, be jokių abejonių, labiausiai išreklamuotas parodomojo sekso atstovas yra Džeimsas Bondas. Per keturis dešimtmečius jis turėjo daugybę moterų ir beveik visos jos buvo iš priešo stovyklos ir jomis negalima buvo pasitikėti. Tik kartą jis buvo iš tikrųjų įsimylėjęs ir emociškai, ir tuo pat metu seksualiai. (Bondas veda merginą ir – kaip patogu – ji tą pačią dieną nužudoma.)
Hermetiškas seksas, atrodo, daugiau būdingas vyrams. Galimas daiktas, tai lemia vyriškasis hormonas testosteronas, kuris kelia lytinį potraukį, o gal tai susiję su kultūrine nuostata. Vyrai nuo mažens mokomi, kad rodyti per daug jausmų – silpnumo ženklas. Nežinodami, kur ta riba, jie dažnai iš viso vengia juos rodyti. Hermetiškas seksas taip pat gali būti susijęs su vyrų prigimtimi. Kas pasakė: „Vyrai kaip mikrobangų krosnelės, o moterys – kaip lėtpuodžiai“? Vyras gali įveikti atstumą nuo sujaudinimo iki orgazmo per keletą sekundžių, ir tik minimaliai bendraudamas. Moteriai susijaudinti reikia kur kas daugiau laiko, jai taip pat sunkiau išlaikyti dėmesį, sutelktą į paprastą pojūtį. Jai reikia, kad partneris derintų su ja judesius ir reakcijas. Geram seksui moteriai reikia bendravimo ir ryšio.
Tiek vyrams, tiek moterims emocinis atsiribojimas neleidžia patirti visos seksualumo pilnatvės. Kanzaso universiteto psichologo Omri Gillath’o tyrimai parodė, kad jauni žmonės, kurie emociškai atitolę vienas nuo kito, turi daugiau lytinių partnerių, bet jiems seksas neteikia tokio pasitenkinimo kaip tiems, kurie yra iš tiesų artimi su partneriu. Šio tipo seksas jaudina, bet aistra trumpalaikė. Pasitenkinimas „vienmatis“, todėl siekiant jį išlaikyti tenka nepaliaujamai keisti partnerius ar ieškoti naujų sekso technikos elementų. Tai galėtume pavadinti „vis daugiau pojūčių“.
Guodžiantis seksas
Guodžiantis seksas atsiranda tada, kai ieškome patvirtinimo, kad esame vertinami ir geidžiami. Pats lytinis aktas šiuo atveju tėra priedas. Tikslas yra sumažinti su prieraišumu susijusias baimes. Čia daugiau emocinio dalyvavimo nei hermetiško sekso atveju, bet svarbiausia iš emocijų, įžiebianti seksualinio šokio ritualą, yra nerimas. Gillath’o tyrimai įtikinamai rodo, kad kuo labiau esame susirūpinę dėl savo priklausomybės nuo kitų, tuo labiau būname linkę atiduoti pirmenybę glamonėms ir jausmams, o ne lytiniam aktui. Mandė man sako: „Seksas su Frenku puikus. Bet, atvirai kalbant, aš labiau trokštu glamonių. Ir kad mane nuramintų. Seksas čia kaip testas – jeigu Frenkas manęs geidžia, aš jaučiuosi saugiai. Žinoma, jei kartais jis nebūna pakankamai susijaudinęs, aš jaučiuosi kalta ir imu nuogąstauti.“ Kai seksas yra tik piliulė nuo nerimo, tai neatrodo labai erotiška.
Guodžiantis seksas gali padėti kurį laiką išlaikyti stabilų ryšį, bet jis taip pat dirgina jautriąsias vietas ir suka negatyvius ratus. Kai abipusių troškimų tenkinimas bent kiek sutrinka, iškart atsiranda skausmas ir neigiamybė. Jei šio tipo seksas tampa santykių dalimi, gali atsitikti, kad vienas iš partnerių tik liguistai stengsis patenkinti kitą arba taps toks reiklus, jog lytinis potraukis atsidurs toli gražu ne pirmoje vietoje. Fizinis intymumas, tapęs tik nerimo dėl santykių raminimo priemone, pats gali tuos santykius ir sugriauti.
Koris žmonai Amandai sako: „Nesuprantu, kodėl blogai, jei mylimasi dažnai? Galiu lažintis, kad daugybė žmonių tuo užsiima kas rytą ir kas vakarą. Ir daugybė moterų kaskart patiria porą trejetą orgazmų.“ Amanda žvelgia į mane ir mudviejų veiduose matyti nuovargis ir nusivylimas. Koris tai pastebi ir nusuka žvilgsnį. Jis atrodo liūdnas ir sugniuždytas. „Na, gerai jau, gerai. Galų gale iš tiesų juk kalbame ne apie seksą, ar ne? – klausia jis. – Kai laikau tave glėbyje, kai mes mylimės ir aš tave sujaudinu, o tavo kūnas į mane reaguoja, tik tuomet esu tikras, kad tu mane iš tiesų myli, tik tuomet išties jaučiuosi su tavimi saugiai. Tuomet esu tikras, kad tu myli mane ir geidi manęs. Kai galvoju apie tai, suprantu, kad reikalauju per daug sekso. Kuo labiau verčiu tave, tuo mažiau tau tai patinka. Bet mane tiesiog apsėdusi baimė prarasti tave. Nuo to laiko, kai pernai buvom išsiskyrę, aš nuolat jaučiu baimę ir seksas man – kaip sauganti gūnia.“ Amanda prisitraukia su kėde arčiau ir apkabina jį. Koris, kiek pabuvęs jos glėbyje, nuostabos kupinu balsu sako: „Tu apkabinai mane! Tu neniekini manęs?“ Amanda pabučiuoja jį į skruostą ir Koris suvokia, kad jis gali tikėtis intymaus apglėbimo ir užuojautos. Korio ir Amandos santykiai, o kartu ir jų intymus gyvenimas pasikeičia į gera.
Guodžiantis seksas dažnai atsliūkina, kai partneriai griebiasi šėtoniškų dialogų ir jiems trūksta svarbiausios artimo ryšio dalies – nuolatinio saugaus ir guodžiančio prisilietimo. „Seksas mums kadaise buvo tai, kada tikrąja to žodžio prasme būdavome kartu, – sielvartauja Alekas, kurio dešimties metų ryšys su Nana ėmė trūkinėti. – O dabar ji jau nebenori mylėtis. Aš visą laiką jaučiuosi atstumtas. Kartais įnirštu. Kaskart, kai pagalvoju, kad jai tai visai nerūpi, man skaudu. Ji sako, kad aš per daug įkyrus, ir išeina miegoti į kitą kambarį. Tiesą sakant, jau nekalbant apie seksą, mes net nebeliečiame vienas kito.“
Aš susirūpinu, kai partneriai sako negalintys būti dėmesingi vienas kitam ir saugoti vienas kito spręsdami visus kasdienius rūpesčius. Suklūstu, kai jie sako, kad nesimyli. Bet kai pasako, kad neliečia vienas kito, suprantu, jog jų santykius ištiko tikrai didelė bėda.
Aštuoniolikos kvadratinių pėdų1 oda, dengianti kiekvieno suaugusio žmogaus kūną, yra didžiausias mūsų jutimo organas. Švelnus jos glamonėjimas ir glostymas drauge su emocijomis, kurias tokie veiksmai sukelia, daugumai mūsų yra tiesiog karališkas kelias į tikrą meilę. Lytėjimas suveda į viena dvi esmines paskatas – seksą ir poreikį būti pripažintam ir globojamam kito, mums ypatingo, žmogaus. Kaip savo knygoje „Lytėjimas“ (Touching) pažymėjo dabar jau miręs antropologas Ashley Montagu, odos kontaktas su oda yra sekso ir prieraišumo kalba. Lytėjimas jaudina, bet drauge ir ramina, guodžia.
Vienas iš gyvybinių mūsų poreikių, kurį turime nuo pat gimimo iki mirties, yra būti liečiamiems, pastebi Masačusetso universiteto žmogaus raidos psichologė Tiffany Field. Ji tvirtina, kad Šiaurės Amerikos gyventojai yra tarp mažiausiai linkusių liesti žmonių pasaulyje ir nuolat jaučia „lytėjimo alkį“. Tikėtina, kad lytėjimo, apkabinimo ir glamonių stokojančių vaikų smegenys auga lėčiau, taip pat lėtėja emocinio intelekto raida, t. y. gebėjimas valdyti emocijas.
Atrodo, vyrai šiuo požiūriu ypač pažeidžiami – jie labiau jaučia lytėjimo alkį. Field pažymi, kad jau nuo gimimo berniukai paprastai mažiau laikomi ant rankų ir glamonėjami negu mergaitės. Suaugę vyrai, atrodo, ne tiek reaguoja į švelnų prisilietimą negu moterys, bet aš pastebiu, kad jiems to reikia nė kiek ne mažiau. Vyrai nesiprašo apkabinami, juos nuo to sulaiko arba kultūrinės tradicijos („tikri vyrai nepripažįsta apkabinimų“), arba įgūdžių stoka („jie nežino, kaip to paprašyti“). Aš apie tai pagalvoju kaskart, kai mano klientės moterys skundžiasi, kad vyrai apsėsti sekso. Tada sakau, kad ir aš tokia būčiau, jei seksas būtų vienintelė galimybė, išskyrus futbolą, kai mane kas liestų ar apglėbtų.
„Aš tik noriu, kad Mardžorė ištiestų ranką ir paliestų mane, – tvirtina Teris. – Man reikia žinoti, kad ji nori, jog prieičiau arčiau. Aš noriu jaustis reikalingas, geidžiamas. Ir ne vien sekso prasme. Yra kai kas daugiau.“ – „Ne, tu nori, kad būtų viens du – ir orgazmas“, – nesutinka Mardžorė. „Gal tik tiek aš temokėjau paprašyti“, – atsako vyras. Mes negalime visų savo fizinio ir emocinio ryšio poreikių perkelti į miegamąjį. Jei bandome tai padaryti, mūsų lytinis gyvenimas neatlaiko tokios naštos.
Svarbiausia gero sekso sąlyga – patikimas ryšys, kai partneriai gali užmegzti P. J. Į. pokalbius, ir švelnūs prisilietimai. Net sekso terapeutai sutinka, kad svarbiausia normalaus lytinio gyvenimo dalis yra „nereikalaujantis maloninimas“. Todėl aš dažnai siūlau partneriams keletą savaičių susilaikyti nuo lytinių santykių. Kai mylėtis draudžiama, nė vienas iš partnerių nejaučia nerimo ar nusivylimo ir abu gali susitelkti į lytėjimo pojūčių tyrimą. Įpratimas prašyti švelniai prisiliesti stiprina poros ryšį, o artimesnis vienas kito kūno pažinimas, suvokimas, kas partnerį labiausiai jaudina ir teikia jam pasitenkinimą, tampa svarbūs „tik dėl tavęs, tik su tavimi“ santykiams.
