Nemažai gudrybių žinoję mūsų protėviai sugebėdavo neprarasti gyvenimo aistros net užklupti karo audrų, bado, maro, šiltinės ar raupų epidemijų. „Seksas – gyvybiškai būtinas, nes tik jis padėjo mums išlikti“, – įsitikinęs Vilniaus universiteto profesorius Balys Dainys (73 m.).Rašoma „Lietuvos ryto“ specialiajame priede „Sveikatos gidas“.
Norint stiprinti vyro lytinę sveikatą tinka visos priemonės, kurios atitolina aterosklerozę, gerina dubens organų kraujotaką, didina testosterono kiekį, apsaugo nuo uždegimo sekso dirigentą – prostatą. Tokie medikų įspėjimai galėtų užbėgti už akių nesėkmėms miegamajame.
Patarimų daug, o kaip išsirinkti tinkamiausią?
Gydytojas urologas B.Dainys, daug metų konsultuojantis pacientus, kuriuos nuvilia intymūs ryšiai, tikino, kad seksualinė medicina – nauja sritis Lietuvoje.
Dar XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje erekcijos sutrikimus gydė neurologai, jie skirdavo pacientams kofeino arba raminamųjų. Tuo metu būsimiesiems medikams buvo aiškinama, kad visos ligos – nuo nervų, tik viena – nuo malonumo.
„Jei gavęs vaistų vyras gerai išsimiegodavo, vadinasi, viskas gerai, jis yra sveikas. Niekas tada nemanė, kad nesėkmės lovoje gali būti įspėjimas apie gresiantį infarktą arba insultą, nes erekcijos sutrikimus lemia pakitusi kraujotaka“, – sakė medikas.
Širdis ir varpa turi daug bendrų ypatybių, nes abi nustoja funkcionuoti pritrūkusios kraujo. Varpos kraujagyslės – vienos smulkiausių vyro organizme, jų spindis siekia 1–1,5 milimetro.
Širdies vainikinių kraujagyslių spindis yra 5, o galvos smegenų – 10 kartų didesnis nei varpos kraujagyslių.
Erekcijos sutrikimas – įspėjimas, kad prasideda aterosklerozė. Laiku negydant šios ligos po penkerių metų gali prasidėti širdies veiklos nepakankamumas, o dar po penkerių metų sutrikti ir galvos smegenų kraujotaka.
Todėl priemonės nuo aterosklerozės, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina medžiagų apykaitą, mažina antsvorį, prisideda ir prie didesnio pasitenkinimo intymiais ryšiais.
Net ir turguje nebeliko ėriuko sėklidžių
Aistros įžiebti nepavyks ir be testosterono. Su amžiumi šio lytinio hormono vyro organizme vis mažiau. Tačiau nuo seno lietuviai žinojo, kaip galima papildyti jo atsargas.
„Man labai keista, kad niekur, netgi turguje, nematau pardavinėjamų veršelio ar ėriuko sėklidžių, – paruošus kepsnį tai būtų puikus meilės patiekalas“, – stebėjosi B.Dainys.
Lietuvos kaime buvo itin vertinamos veršelių, ėriukų, jaučių sėklidės. Atėjus skerstuvių metui, šios galvijų dalys buvo netgi dovanojamos kaip didžiausia padėka už talką.
„Prisimenu, kai kokiame nors kieme vyras skersdavo veršelį, atėjęs į pagalbą kaimynas prašydavo padovanoti jam vieną veršelio sėklidę, o kitą pasilikti sau“, – pasakojo pašnekovas.
Galvijų sėklidės gamina testosteroną, kuris savo chemine sudėtimi panašus į žmogaus testosteroną. Vaišinantis tokiu patiekalu vyro organizme taip pat padaugėja testosterono. Tačiau dabartinės šeimininkės nežino, kaip paruošti tokį gardėsį.
Meilės ugnį gali pakurstyti ir kiti maisto produktai, kuriuos dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai įsiveždavo iš tolimų šalių, pavyzdžiui, jūrų gėrybės, migdolai, artišokai, smidrai, avokadai, datulės, mangai.
Išmokus šalies dvaruose auginti salierus, jie taip pat buvo vertinami už tai, kad žadina geismą.
Gintaro arbata žadina aistrą
Druskininkuose įsikūręs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Petras Dagilis (74 m.) garsėja kaip arbatos receptų kūrėjas.
Jaunoms poroms medicinos mokslų daktaras turi ypatingą pasiūlymą – gintaro arbatą. Sukūręs gintaro arbatos receptą druskininkietis pasijuto naudingas daugeliui šeimų.
„Ši arbata ne tik žadina norą mylėtis, bet ir padeda susilaukti atžalų“, – kalbėjo ne vieno Europos Sąjungoje patentuoto gydymo būdo autorius.
Norėdamas išsiaiškinti, kaip veikia gintaras, P.Dagilis studijavo užsienio mokslininkų paskelbtus tyrimus.
Suakmenėję sakai turi specialios rūgšties. Per parą žmogaus organizmas pasigamina apie 200 mikrogramų gintaro rūgšties. Ši rūgštis kaip katalizatorius dalyvauja medžiagų apykaitoje.
Jei trūksta gintaro rūgšties, gali vystytis įvairios ligos. Yra žinoma, kad taikant onkologines operacijas ar spindulinį gydymą vėliau skiriama gintaro rūgšties kartu su vitaminu C. P.Dagilis neabejoja, kad gintaras veikia ir vaisingumą.
„Gintaro rūgštis didina spermatozoidų gyvybingumą ir gerina spermos kokybę, todėl geriant gintaro arbatą yra stimuliuojamas vyriškųjų lytinių ląstelių aktyvumas. Tai labai svarbu“, – aiškino P.Dagilis.
Jis baigė tuometį Kauno medicinos institutą, tačiau reabilitacija ir kurortinis gydymas buvo nauja sritis Lietuvoje.
Slypėjo daug paslapčių, kaip mineralinis vanduo veikia žmogų, – to neregistravo nei kardiograma, nei rentgeno aparatas. P.Dagiliui buvo smalsu tai išsiaiškinti.
Atkreipus dėmesį, kad kai kuriems žmonėms nuo mineralinio vandens parausta oda, jaunam gydytojui buvo patarta tyrinėti, kodėl taip atsitinka.
Kvapai atpalaiduoja
P.Dagilis tyrinėjo ir eterinio aliejaus bei kvapų sveikatinamąjį poveikį.
Jaunam mokslininkui iškilo rimta užduotis – augaluose esančios biologiškai aktyvios veikliosios medžiagos išsiskiria tik tada, kai yra užplikomos verdančiu vandeniu.
Tačiau to negalima daryti naudojant mineralinį vandenį, nes nuo virimo jame nieko nebelieka, o viskas nusėda ant arbatinuko dugno. Reikėjo sukurti iš esmės naują technologiją, kuri padėtų papildyti mineralinių medžiagų atsargas organizme.
Už naujų aparatų ir gydymo metodikų įdiegimą medicinos praktikoje P.Dagilis apdovanotas diplomais. Jo pasiūlytas aerofito muzikos terapijos metodas taikomas ne tik Druskininkuose, bet ir buvo išbandytas Vilniaus universiteto Onkologijos institute, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Fizinės medicinos ir reabilitacijos centre.
Šio metodo esmę sudaro tai, kad kvėpuodamas vaistažolių prisodrintu oru, klausydamasis muzikos ir regėdamas šviesų žaismę vienu metu žmogus patiria daug pojūčių.
Yra veikiama ne tik uoslė, bet ir klausa, rega, o atsigaivinus arbata – ir skonis. Tokiu būdu smegenų žievėje nuslopinami ligas sukeliantys židiniai – žmogus atsipalaiduoja, nebelieka įkyrių minčių, pagerėja nuotaika. Jis net užmiršta, kuo skundėsi.
P.Dagilis ėmėsi ir kvapų terapijos. Jis žinojo, kad veikdamos uoslės analizatorių, kuris turi daug kraujagyslių, kvapiosios medžiagos greitai patenka į kraują ir nukeliauja į smegenis.
Jau po penkių minučių žmogui pagerėja, tik reikia parinkti tinkamus kvapų mišinius. Tačiau kvapų terapijoje taip pat slypi ir pavojų.
„Vieni kvapai gali atpalaiduoti, gerinti nuotaiką, teikti ramybę, kiti – žadinti, stimuliuoti, aktyvinti žmogų. Bet yra kvapų, kuriais įmanoma net nunuodyti“, – įspėjo P.Dagilis.
Jei žmogų kamuoja nerimas, gydytojas patarė rinktis vaistažolių mišinį, kuriame yra ramunėlių, kiečių, valerijonų šaknų, pankolių vaisių.
Levandos, juozažolės, ajerai, pipirmėtės, čiobreliai, raudonėliai – šie augalai suteikia žvalumo, skaidrina nuotaiką, tonizuoja žmogaus organizmą.
Kad nekamuotų diegliai, padeda šalavijai, snapučiai, stumbražolės, barkūnai.
Yra kvapų žudikų, kurie netinka relaksacijos procedūroms. Pavyzdžiui, aštrūs kedrų, kėnių, jazminų kvapai gali sukelti lygiųjų raumenų spazmus, todėl šių augalų turėtų saugotis nėščiosios.
Terapijos kambariui prireikė 600 kilogramų gintaro
Pagal gydytojo P.Dagilio rekomendacijas vienoje sanatorijoje yra įrengtas gintaro terapijos kambarys – jam prireikė beveik 600 kilogramų gintaro.
Čia sukurtas šviestuvas, primenantis Egipto faraono Cheopso piramidę – vieną iš septynių pasaulio stebuklų, išlikusių iki mūsų dienų. Įjungus šį šviestuvą, jo gaubtas skleidžia malonią gintarinę šviesą, kuri veikia raminamai.
Gintaro rūgšties lašinama į aromaterapijos lempas, o ant krūtinkaulio pacientams kabinami sunkūs gintaro amuletai. Kad būtų stimuliuojami biologiškai aktyvūs taškai, pacientai gauna į rankas po gintarinį masažuoklį.
Į šią patalpą specialiu kvapų generatoriumi tiekiamas šiltas oras. Kad žmogus greičiau atsipalaiduotų, jis guldomas ant gintarinio čiužinio ir gintarinės pagalvės.
Toks metodas padeda atsipalaiduoti, sumažinti raumenų įtampą – to reikia tiek moterims, tiek vyrams. Juk nėra didesnio sekso priešo kaip surakinti kūno raumenys.
Gintaro arbata – tarsi lietuviška viagra
Gelsva, kvapi ir skaidri – tokia arbata gaminama iš nedidelių gintaro gabalėlių, subertų į ąsotėlį. Prilietus delnu šis indas nėra toks karštas, kad degintų, nes gintarui netinka verdantis vanduo.
Paragavus gėrimo skonis dar kurį laiką lieka burnoje. Šiek tiek sūrokas, nes arbata ruošiama iš mineralinio vandens ir vaistažolių.
Arbatai naudojami gintarai neturi būti krislelio dydžio. Netinka ir Baltijos pajūryje rinkti gintarėliai, nes jie pernelyg smulkūs.
Iš pradžių gintaro gabalėliai merkiami į sūrymą – silpnai mineralizuotą vandenį. Tokiu būdu esantys biologiškai aktyvūs junginiai suaktyvinami. Toks užpilas laikomas kelias paras. Vėliau silpnai sūrus gintarinis vanduo pakaitinamas iki 96 laipsnių ir juo užpilamos vaistažolės.
„Nesunku paruošti gintaro arbatą, tik netinka vanduo iš čiaupo“, – įspėjo P.Dagilis. Jei kas nors sugalvotų namie virinti gintaro gabalėlius ir gerti tokią arbatą, smarkiai nusiviltų – nepajustų nei skonio, nei kvapo, o svarbiausia – nebeliktų jokių veikliųjų medžiagų.
Be gintaro arbatos, gydytojas sukūrė dar septynis arbatos receptus iš vaistažolių ir mineralinio vandens, vieną jų pavadino „Tik vyrams“.
Ši arbata – lyg lietuviška viagra. Iš rausvųjų rodiolių, Sibiro ženšenio, vadinamo auksine šaknimi, raudonėlių ir čiobrelių ruošiamas gėrimas žadina aistrą ir lytinį potraukį. Arbata būna aitroko skonio, bet malonaus rožių kvapo.
