Tėvams tie „skausmai“ kelia įtarimų. Tai paprasčiausias atsikalbinėjimas. Visą dieną slampinėja liūdnas. Gal su draugais susipyko, gal pirmosios meilės problemos. Tėvai neklausia, nes vis tiek neatsakys, burbtelės, kad viskas gerai. Tokia jau ta emocijomis kunkuliuojanti paauglystė, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Paauglio depresijos požymiai
„Iš tiesų paauglio emocingumas natūralus, nes vystosi smegenys, bręsta limbinė sistema, kuri atsakinga už emocijas (pyktį, džiaugsmą, malonumo pojūtį, agresiją ir kt.), todėl emocijos nuolat banguoja“, – teigia medicinos centro „Neuromeda“ psichologė, vaikų ir paauglių psichoterapeutė Rugilė Kazlauskienė. Vis dėlto nuolatinės negatyvios emocijos gali būti ne paauglystės, o depresijos požymiai.
Depresija, statistiniais duomenimis, pasaulyje serga 280 milijonų įvairaus amžiaus žmonių. Pasak psichologės, ji gali pasireikšti labai ankstyvame amžiuje. TLK ligų klasifikacijoje netgi nenurodoma apatinė amžiaus riba, o DSM ligų klasifikacijoje nurodomas šešerių metų amžius, tačiau pabrėžiama, kad požymių gali atsirasti ir anksčiau.
R. Kazlauskienė primena, kad paauglių depresijai būdingi tie patys požymiai kaip ir suaugusiųjų. Paauglys nuolat jaučiasi prislėgtas, nuvertina save, kritikuoja, jam trūksta jėgų, nebedžiugina veiklos, kurių anksčiau noriai imdavosi. Darosi sunku užmigti, dažnai keičiasi apetitas – nebesinori valgyti arba, priešingai, valgoma daug.
Psichologė išskiria ir požymius, kurie būdingesni paaugliams. Jiems dažniau pasireiškia piktumas, dirglumas. „Dažnai tėvai atveda paauglį pas psichologą, nes šeimoje jis tapo dirglus, piktas, su juo sunku susikalbėti, o paaiškėja, kad jam depresija“, – sako psichologė.
Be to, paaugliams dažniau nei suaugusiems pasireiškia fiziniai negalavimai, jiems iš tikrųjų skauda galvą, pilvą.
Suaugusieji, sergantys depresija, vengia bendravimo. „Paauglių tėvai kaip tik pabrėžia, kad bėgioti pas draugus tai jėgų užtenka, matyt, įtarinėdami tam tikrą apsimetinėjimą“, – pastebi R Kazlauskienė.
Psichologė aiškina, kad tokio elgesio priežastis – socialinės sferos svarba. Ryšys su geriausiais draugais yra toks stiprus, kad jis nenutrūksta net sergant depresija. Draugija, bendruomenė, pritapimas paaugliui daug svarbesnis nei suaugusiam žmogui.
Kas lemia depresiją paauglystėje
Kartais suaugusieji stebisi, kaip tokiame ankstyvame amžiuje susergama depresija. Psichologė išskiria kelias priežastis.
Depresijos atsiradimui poveikį gali daryti genetika. Jei artimoje aplinkoje yra sergančių depresija (tėvai, broliai, seserys), paaugliui susirgti depresija tikimybė didesnė. Įtaką daro ir smegenų cheminiai procesai, nes žmonių smegenų chemija nevienoda.
Vis dėlto R. Kazlauskienė akcentuoja socialines priežastis: „Daugiausia dėmesio kreipiu į gyvenimiškus faktorius, nes šią sritį galime koreguoti“. Ji aiškina, kad gyvenime susidaro situacijų, kai problemų našta atrodo milžiniška, o tikėjimas savo galiomis jas įveikti labai menkas. Tada žmogus jaučiasi bejėgis, galvoja, kad jis yra nevykęs, nieko nesugeba, neturi jėgų veikti. Toliau vis labiau įklimpstama į tokią būseną.
„Juk ir gyvūnų pasaulyje galime pastebėti panašios elgsenos pavyzdžių. Susidūrę su neįveikiamomis situacijomis gyvūnai lenda į urvą ir tūno jame“, – sako psichologė.
Kaip atpažinti depresiją
Specialistės teigimu, tėvams nelengva atpažinti paauglio depresiją, nes paauglystėje normalu būti emocingam, liūdėti ir pykti. „Sveiko paauglio emocijos banguoja – vieną dieną jis liūdnas, o kitą vėl jam viskas įdomu, smagu, tačiau jei liūdesys, negatyvios emocijos trunka dvi savaites, tai jau gali būti depresijos požymis“, – atkreipia dėmesį psichologė. Ji pabrėžia, kad paaugliai nelabai linkę atverti tėvams savo emocinį pasaulį patys. Tėvai turėtų pasakyti, kad pastebi paauglio pasikeitusį elgesį, būseną, ir paklausti apie jo savijautą.
Didelė tikimybė, kad paauglys neatsakys iš karto, kad išgirsite „man viskas gerai“. Vis dėlto, jei susirūpinimas nuoširdus, anksčiau ar vėliau paauglys atsivers, ateis pasikalbėti. Nebūtinai tada, kai tėvai to tikisi, bet tada, kai pajaus būtinybę į ką nors atsiremti. Tėvams svarbu parodyti, kad jie laukia pokalbio. „Paaugliai kaip laivai. Laivai išplaukia iš uosto, bet vis tiek turi į jį sugrįžti“, – sako R. Kazlauskienė.
Kada reikia specialisto pagalbos
Kartais suaugę žmonės prisimena, kad paauglystėje buvo tokių depresyvių nuotaikų, bet paskui savaime praėjo. „Neuromedos“ psichologės nuomone, eksperimentuoti ir laukti, kada depresija savaime praeis, neverta, nes yra pavojus giliai įklimpti.
Yra tam tikrų požymių, kuriuos pastebėjus kreiptis į specialistą būtina nedelsiant. Pirmiausia, jei pastebite, kad paauglys galvoja apie savižudybę ar netgi yra požymių, kad bandė tai padaryti.
Kitas požymis – savęs žalojimas. „Jei pastebite supjaustytas rankas, kojas, specialisto pagalba būtina nedelsiant“, – pabrėžia psichologė.
Požymiai gali būti ir ne tokie drastiški. Pastebite, kad paauglys nebemiega naktimis, nebesusidoroja su mokslais, nors anksčiau tokių problemų nebuvo, vis labiau darosi vangus, nebeatlieka įprastų veiksmų. „Atsikelia rytą, ruošiasi į mokyklą, bet praleidžia pirmą pamoką, paskui antrą, galų gale nebeina iš viso, nebeina į mėgstamą būrelį ar renginį“,– pateikia pavyzdžių psichologė.
Gydymo strategijos
Kokias strategijas taikys specialistas, priklauso nuo psichoterapijos krypties. Kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutė R. Kazlauskienė aiškina, kad žmogaus būseną nulemia keturi komponentai: emocijos, mintys, kūno pojūčiai, elgesys.
Specialistas elgesio sferoje stengiasi atpažinti, ko paauglys vengia. „Vengimas stiprina depresiją, todėl būtina jį sumažinti, paskatinti atlikti veiksmus, kurie atneš sėkmės, kompetencijos, džiaugimosi savimi pojūtį“, – sako psichologė.
Stengiamasi pasirūpinti kūnu. R. Kazlauskienė pabrėžia, kad gydant depresiją labai svarbus fizinis krūvis, sportas: „Jei labai sunku sportuoti, pradžioje būtinas bent intensyvus pasivaikščiojimas lauke, sveika įkvėpti gryno oro, gauti saulės.“ Beje, fizinis krūvis veiksmingas ir depresijos prevencijai.
Reikia sutvarkyti ir miego grafiką, kad paauglys nesėdėtų vakare prie ekranų. „Kai atsiguli trečią, o keltis reikia septintą valandą, pasveikti tai nepadės“, – sako specialistė. Be to, reikia subalansuoti mitybą.
Minčių sfera taip pat svarbi. Psichologė akcentuoja, kad dirbama su save menkinančiomis mintimis. Specialistas moko paauglį jas atpažinti ir sustabdyti. „Pavyzdžiui, „visi manęs nemėgsta“ galima pakeisti racionalesne „aš tiksliai nežinau, ką kiti žmonės apie mane galvoja“, „aš esu nevykėlis“ galima pakeisti „man šįkart nepasisekė“. Tokios mintys neklampina giliau į depresiją.
R. Kazlauskienė pabrėžia, kad tai pradiniai žingsniai bandant įveikti depresiją, bet labai svarbūs tolesniam gydymui.
