Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vykdomos psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ atstovės pasakoja, kaip padėti autistiškiems vaikams geriau jaustis šventiniame šurmulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai, kas daugeliui kalėdiniu laikotarpiu atrodo įprasta – apkabinimai, rankų paspaudimai, įvairūs kvapai, spalvos, garsai ir netgi netikėtos dovanos – autistiškiems žmonėms gali kelti diskomfortą, įtampą, net paniką ar skausmą. Todėl, planuojant šventes su autizmo spektro sutrikimų turinčiu vaiku, svarbu atsižvelgti į mažąjį trikdančias detales ir supratingai reaguoti į neigiamas reakcijas.
„Dėl padidinto jautrumo šviesai, ryškiai šviečiančios lemputės, ypač mirksinčios, autistiškiems žmonėms gali sukelti nerimą, erzulį, fizinį skausmą ar net sensorinę perkrovą. Nemalonius jausmus gali sukelti ir garsi, triukšminga muzika, įmantrūs ir aitrūs kvapai, neragauti skoniai, intensyvesnis socialinis kontaktas ar menkai pažįstamų žmonių prisilietimai“, – dalinasi iniciatyvos ambasadorė Paulina.
Kai kuriais atvejais autistiškiems vaikams gali tapti itin sunku išbūti viešose erdvėse: centrinėse aikštėse, prekybos centruose, maisto ar drabužių parduotuvėse, medicinos įstaigose, vaistinėse ir kt. Atpažinti žmogų, kuriam gali prireikti pagalbos išgyvenant apėmusias emocijas ir patiriamą įtampą gali padėti ant kaklo dėvima žalsva „Nematomos negalios juostelė“, pažymėta tarptautiniu saulėgrąžos simboliu. Apie šio įrankio reikšmę visuomenei, bendradarbiaujant su asociacija „Lietaus vaikai“, savo pacientus informuoja ir vaistinių tinklas „Camelia“.
„Kaip ir daugelyje kitų vietų, vaistinėse autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės taip pat gali susidurti su įvairiais dirgikliais: ryškiomis šviesomis, gausybe spalvingų produktų pakuočių, nepažįstamais žmonėmis. Prieš Kalėdas dirgikliai dar labiau suintensyvėja – daugiau šventinių papuošimų, pacientų srautai įprastai tampa didesni. Visa tai, be abejonės, gali sukelti papildomą stresą autistiškiems žmonėms, ypač vaikams.
Ant kaklo dėvima „Nematomos negalios juostelė“ įspėja, kad vaistinės lankytojui gali prireikti atidesnės pagalbos, nuraminimo ar, susiklosčius sudėtingesnei situacijai, paprasčiausio praleidimo į susidariusios eilės priekį. Kiekvienoje mūsų vaistinėje klientai taip pat gali matyti informaciją, kur reikėtų kreiptis, norint įsigyti tokią juostelę”, – sako vaistininkė Virgilija Bečelytė.
Padeda aiški dienotvarkė
Iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorė ir autistiško paauglio mama Kristina Radžvilaitė pastebi, kad prieš ir per didžiąsias metų šventes sudirgę būna net suaugusieji, todėl nereikėtų tikėtis, kad vaikai išliks ramūs. Anot jos, mažieji tarsi užsikrečia artimiausių žmonių nerimu, tad gali jautriai ir neigiamai reaguoti į emocijų bangas, o kartais net ir į pernelyg pakilias nuotaikas. Todėl tam, kad galėtume padėti vaikams „išgyventi“ šventinį laikotarpį, visų pirma turime patys nekelti įtampos ir suplanuoti bei komunikuoti vaikams apie švenčių planus iš anksto.
„Tiek vaikams, tiek esantiems šalia jų, žmonių minioje ar viešose erdvėse visada patogiau jaustis padės tinkamas planas. Pirmiausia, apgalvokite, kas jūsų vaikui ir jums kelia nerimą, ir priešingai – kas suteikia ramybės ir džiaugsmo. Jei išvykstate trumpam, gal pakaks turėti mylimą žaisliuką ar skanėstą, tačiau jei keliaujate kelioms valandoms ar nakvynei, turėkite daugiau vaikui nusiraminti padedančių priemonių – mylimų žaislų, antklodę, nuo išorės garsų saugančias ausines, taip pat galite su savimi pasiimti vaiko mėgstamų užkandžių ar gėrimų.
Su naujomis, anksčiau vaikui dar nematytomis, vietomis ar šventiniais įvykiais, pavyzdžiui, koncertais, atžalą supažindinti galima pasitelkiant socialinę istoriją, kurios pavyzdžių galima rasti internete arba edukacinėje literatūroje. Labai svarbu susidėlioti dienotvarkę, kurioje būtų numatyta, kas vyks konkrečiomis dienomis ir ko galima tikėtis“, – pasakoja koordinatorė.
Šventėms svarbu turėti ne tik „planą A“, bet taip pat ir „planą B“. Pastarajame plane K. Radžvilaitė rekomenduoja numatyti, ką darysite, jei vaikui iš anksčiau suplanuotos veiklos visgi pasirodys pernelyg intensyvios, pavyzdžiui, jei buvimas svečiuose ilgainiui ims kelti nerimą ir sensorinę perkrovą. Reikia aptarti, ar tokiu atveju atsakingas suaugęs žmogus su vaiku galės pasitraukti į saugią, ramią vietą arba keliauti namo.
Kaip ir kiekvienoje šeimoje – svarbu kalbėtis
„Žvelk giliau“ iniciatyvos koordinatorė primena, jog kaip ir kiekvienoje šeimoje, taip ir šeimoje su autistiškais vaikais, svarbiausia kalbėtis, dalintis emocijomis ir pasistengti vienam kitą suprasti. Jei susitinkate su artimaisiais pabendrauti ilgesniam laikui, galbūt Kalėdos gali būti tinkama proga daugiau papasakoti, kokių savybių, jautrumų, o galbūt poreikių, turi jūsų vaikas ir pasidalinti patarimais, padėsiančiais elgtis atidžiau ir švelniau.
„Įvairių nesusipratimų ar neigiamų emocijų labiausiai padeda išvengti atviras pokalbis su artimaisiais. Jei seneliams, tetoms, dėdėms ar draugams nieko nesakome apie tai, kad mūsų vaikas turi tam tikrų ypatumų ar kad yra autistiškas, neturėtume piktintis, kad šie nustemba, nuliūsta ar išsako pastabų, jei dukra ar sūnus nesisveikina, elgiasi neįprastai, atsisako maisto arba nepriima dovanos.
Apie tokias detales artimuosius galite informuoti iš anksto, pavyzdžiui, išsiųsdami laiškelį su pagrindine informacija, ką vaikas mėgsta veikti, valgyti, o ko geriau nesiūlyti, kas gali iššaukti itin neigiamas emocijas. Taip pat galite paprašyti, kad prie švenčių stalo, girdint vaikui, viso to neaptarinėtumėte. Per šventes turėkime daugiau pakantumo ir atjautos, taip padėsime vieni kitiems jaustis geriau“, – sako K. Radžvilaitė.
