Kaip kalbėtis su vaikais apie koronavirusą?

„Šiuo metu yra sunku ir vaikams, ir tėvams. Kad ir kaip vaikai bei tėvai mylėtų vieni kitus, kad ir kaip džiaugtųsi buvimu drauge, kai šis buvimas kartu yra ilgas bei nuolatinis, o iš žiniasklaidos ir tėvus, ir vaikus pasiekia dažniausiai nerimą kelianti informacija, net ir paprastos buitinės situacijos, anksčiau nekėlusios jokių sunkumų, paaštrėja. Ką jau kalbėti apie tas šeimas, kurių maitintojai šiuo metu prarado darbus ar yra priversti išeiti nemokamų atostogų“, – Lietuvoje susidariusią sudėtingą emocinę situaciją komentuoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetriene.

Vadovė pabrėžia, kad organizacija „Gelbėkit vaikus“ pirmiausia padeda skurstantiems tėvams, auginantiems vaikus, tačiau rūpinasi ir bendra Lietuvos šeimų gerove, todėl dalijasi tarptautinio tinklo „Save the Children“ psichologų rekomendacijomis ir patarimais tėvams bei globėjams, kaip su vaikais kalbėtis apie koronavirusą ir šiuo metu visuomenėje vykstančius pokyčius.

Vaikams turi įtakos viskas, kas dabar vyksta. Jie girdi suaugusiųjų diskusijas ir žiniasklaidos pranešimus apie koronavirusą. Svarbiausia, kad vaikus labiausiai paveikia tai, kaip į situaciją reaguoja suaugusieji.

Darželiai ir mokyklos yra uždaryti, siekiant užkirsti kelią koronaviruso plitimui, tai gali paskatinti vaikus manyti, kad vyksta arba įvyks kažkas labai rimto.

Visi vaikai yra skirtingi. Kai kurie vaikai beveik nepastebės aplink juos kylančio šurmulio, o kiti gali kreipti dėmesį į kiekvieną smulkmeną ir kiekvieną pokytį kasdienybėje ar suaugusiųjų diskusijas gali vertinti kaip potencialaus pavojaus ženklus.

Įsitikinkite, kad, kalbėdami su vaiku apie koronavirusą, nebūsite blaškomi ar pertraukiami. Rekomenduojama kalbėtis tuomet, kai turėsite pakankamai laiko ilgai diskutuoti ir atsakyti į visus vaikui kylančius klausimus. Pasirinkite tokį laiką, kai įprastai kalbatės tarpusavyje, pavyzdžiui, prie pietų stalo ar vakare, venkite laiko prieš pat miegą. Pokalbį suaugęs turi pradėti ramus ir toks išlikti.

Su vaiku kalbant apie koronavirusą, svarbu pradėti nuo jo klausimų. Pabandykite sutelkti dėmesį į tai, kas vaiką iš tikrųjų domina, o ne į išsamesnę informaciją, kuri galbūt yra aktualesnė suaugusiesiems.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams dažnai reikia daugiau suaugusiųjų pagalbos, kad savo emocijas ir mintis galėtų paversti žodžiais. Svarbu, kad suaugusieji pastebėtų, ar ir kada vaikai reaguoja nerimastingai. Jie gali reaguoti į įprastos rutinos ar kitus panašius pasikeitimus. Svarbu atminti, kad mažesni vaikai stipriau reaguoja į tai, ką daro suaugusieji, nei į tai, ką jie kalba. Be to mažyliai, kitaip nei vyresni vaikai, nesupranta žiniasklaidos reportažuose pateiktos informacijos.

Kalbant su mokyklinio amžiaus vaikais, galima drąsiai manyti, kad jie jau turi gana daug informacijos, nes supranta naujienas ir dažnai yra aktyvūs socialinėje žiniasklaidoje. Su šiais vaikais labai svarbu pokalbį pradėti nuo to, ką vaikas jau žino apie koronavirusą, pasidomėti jų mintimis, prielaidomis ir klausimais.

Vyresni vaikai dažnai domisi konkrečiais faktais ir siekia suprasti, kaip viskas veikia. Paprastai jie sugalvoja klausimą ir kurį laiką turi apsvarstyti atsakymą prieš formuodami naują suvokimą. Atminkite, kad vaikai didesnius baisius dalykus gali suprasti tik po truputį.

Kalbėdami apie koronavirusą ir atsakydami į vaiko klausimus, stenkitės būti kiek įmanoma objektyvesni ir išdėstyti kuo daugiau faktų, taip pat svarbu savo kalbą pritaikyti vaiko amžiui. Svarbu vaikams padėti suprasti atsiradusius apribojimus ir kodėl tai svarbu. Pavyzdžiui, galite papasakoti, jog Lietuvoje yra suaugusiųjų, kurie pataria, ką turėtume daryti, kad sumažintume viruso plitimo riziką. Dauguma žmonių, užsikrėtusių virusu, suserga nesunkiai, tačiau kai kurie serga sunkiai, o retais atvejais gali numirti. Jie priklauso vadinamosioms rizikos grupėms, dažnai tai yra senyvo amžiaus žmonės arba žmonės, turintys ilgai trunkančių ligų.

Lik namuose, nesilankyk viešose vietose be būtinybės;

Nelankyk pagyvenusių ar sergančių žmonių (su visais artimaisiais ir draugais gali bendrauti telefonu ar internetu);

Dažnai plauk rankas arba valyk jas dezinfekcinėmis priemonėmis;

Čiaudėdamas ar kosėdamas prisidenk veidą alkūne arba servetėle (ją iš karto išmesk);

Eidamas į lauką dėvėk apsauginę kaukę.

Labai svarbu, kad suaugusieji išliktų ramūs. Kai suaugusiesiems sukyla nerimas, tai labai dažnai sukelia paties vaiko nerimą. Emocinis poveikis vaikui gali būti daug stipresnis nei tikrasis žinojimas, kas vyksta. Suaugusiesiems svarbu pasitikėti atsakingų institucijų informacija ir išlaikyti pozityvumą.