Moterys statistiškai uždirba mažiau nei vyrai. Mergaitėms prasčiau sekasi matematika. Ar dėl to kalti genai?
Antradienį LR Seime vykusios konferencijos „Sisteminis požiūris į lyčių lygybę. Priemonės smurto lyties pagrindu prevencijai ugdymo įstaigose“ dalyviai sutarė: visa tai priklauso nuo auklėjimo, nuo to, kaip nuo mažų dienų su vaiku bendraujama, kokie artimiausių žmonių lūkesčiai į jį sudedami.
Pasak konferenciją globojančios Seimo narės Dovilės Šakalienės, Harvardo mokslininkai tyrė pusės metų amžiaus kūdikius ir nustatė: atliekant šiam amžiui tinkamas užduotis, kurioms reikia matematinių gebėjimų, skirtumo tarp lyčių nėra. Mergaitėms matematika pradeda „nesisekti“ vėliau.
Stereotipai formuojami dar negimus
Į lyčių stereotipus vaikai pradedami sprausti dar negimę. „Kai moteris laukiasi, pirmas klausimas būna – kas gims, berniukas ar mergaitė. Kodėl mums taip įdomu? Pagal tai mes galvojame: žinosiu, kokius žaislus pirkti, kokios spalvos rūbus dovanoti, kaip su juo bendrauti“, – dalijosi pastebėjimais Moterų informacijos centro programų vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Kalbant apie kūdikį, įprasta nieko bloga negalvojant akcentuoti lyties stereotipus. Jeigu tai berniukas, džiaugiamasi „vyriška“ išvaizda – „rankos kaip lopetos, stiprus vyras“; kūdikis verkia – „balsą rodo, bus vadovas“. Mergaitės, pasak R.Butkevičiūtės, sulaukia kitokių replikų: „kokia švelni“, „reikia padėti, saugoti“, „dar užsigaus“.
Stereotipai iš šeimos pereina į ikimokyklinį ugdymą bei mokyklas, ir patys pedagogai prisideda prie jų sustiprinimo.
Mokytojai net patys nepastebi, kad per pamokas daugiau dėmesio skiria berniukams. R.Butkevičiūtė pateikė pavyzdį iš pastebėjimų lankantis mokyklose. „Fizikos mokytojas mokinių klausia, kas nori atsakinėti. Visi kelia rankas, ir mergaitės, ir berniukai.
Mokytojas pakvietė vieną berniuką, po to kitą, trečią. Po pamokos jo paklausėme, kodėl nekvietė atsakinėti mergaičių, nors ir jos kėlė rankas? Žmogus labai susisielojo. Mokytojai tą daro nesąmoningai“, – pasakojo pranešėja.
Lyčių stereotipai mokykloje vaikams diegiami ir tokiais „nekaltais“ pasakymais, kai berniukų prašoma padėti sunešti stalus, o mergaitėms prikišama, kad jos nepalaistė gėlių ir šios nuvyto.
Pasak jos, nustatyta, kad maždaug nuo 6 metų mergaitės pradeda save vertinti žemiau už berniukus. Nelygybė pasirodo visu gražumu, kai tiek vieni, tiek kiti ateina į darbo rinką, ir už tą patį darbą gauna skirtingus atlyginimus. „Nes per darbo pokalbį vyras paprašė 800, moteris – 600. Pati kalta? Tačiau mergaitė nuo vaikystės pripratusi būti paklusnesnė, sėdėti suglaudusi kojas, neužduoti kvailų klausimų, neišsišokti“, – aiškino R.Butkevičiūtė.
Vaikus ugdo daugiausiai moterys. Vyrai dažniau dirba nebent kūno kultūros mokytojais. Berniukai šalia nemato teigiamo vyriško pavyzdžio ir vyriškumą sieja su išvaizda, agresija. O pavyzdys dažnai yra lemiamas.
„Mano mama vairuoja fūrą – manau, kad galėčiau vairuoti ir aš“, – pareiškė apklausoje dalyvavusi moksleivė, vardu Edita. Kol Lietuva neturėjo moters prezidentės, vargu ar darželyje mergaitės galvojo, kad gali būti prezidentėmis, o šiais laikais jau galvoja ne viena.
Atsisuka prieš visą visuomenę
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pastebėjo, kad Lietuvoje itin giliai įsišaknijęs kultūrinis seksizmas – tai bet kokios praktikos, grįstos nuomone, kad tai, kas susiję su moterimis, mažiau vertinga nei tai, kas susiję su vyrais.
„Kai per televiziją žiūrime analitines laidas ir jose praktiškai nematome moterų eksperčių, tarp eilučių yra sakoma: na nesusigaudo tos moteriškės kibernetiniame saugume, tai vyrų reikalas.
Vadovėliuose lėktuvus pilotuoja tik vyrai, istorijos vadovėliuose – beveik vien vyrai. Tiesiogiai lyg ir nesakoma, kad moterys prastesnės, bet tarp eilučių pasakoma, kad jos nėra tokios vertos, kad būtų įrašytos į istoriją“, – aiškino M.Jankauskaitė.
Kultūrinis seksizmas gali slėptis net tokiose situacijose, kuomet berniukai mokomi, kad mergaičių skriausti negalima, jomis reikia pasirūpinti, praleisti pro duris. Bet tuo pat metu berniukams sakoma, kai reikia už save pakovoti, negailėti jėgos. „Berniukams muštis leidžiama, bet negalima mušti mergaičių. Išeina, kad silpnesnių negalima mušti. Taip pasakoma, kad mergaitė nėra lygi berniukui. Dėl to vėliau ji kenčia diskriminaciją ir smurtą“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė.
Tai padaro žalą visuomenei. „Visos profesijos, kurios kultūroje bus susietos su moterimis, nebus vertinamos taip aukštai, kaip tos, kur susietos su vyrais. Kodėl pedagogai, socialiniai darbuotojai, medicinos, kultūros darbuotojai gauna tokius mažus atlyginimus?
Kodėl net žinant, kad vaikui iki 6 metų smegenyse formuojasi neuronų jungtys, ir kad šioje srityje turi būti metamos pačios stipriausios pajėgos, šis darbas yra prasčiausiai apmokamas? Nes istorijoje jis buvo susietas su moterų darbu“, – sakė M.Jankauskaitė.
Antru lazdos tai atsisuka ir prieš pačius vyrus. „Kai gyveni visuomenėje, kur nuo mažens berniukams sakoma „Nebūk boba“, vyrai įmetami į dilemą – būti tikru vyru ar tikru žmogumi (nes tikras žmogus negali be emocijų).
Kai pažeidžiamos moterų teisės, jos netyli. Organizuojasi į nevyriausybines organizacijas, net turi specialią dieną, skirta kalbėti apie moterų teises.
Bet vyrai kaip socialinė grupė taip pat turi daug skaudulių. Savižudybės, mirtys nuo alkoholio, vyrų kalėjimuose 19 kartų daugiau, benamystė... Tai juos paliečia kaip individus lyties požiūriu. Bet ar matėt, kai vyrai išeitų su plakatu: mes reikalaujam keisti lyčių sistemą, nes... Bet koks mėginimas prabilti apie tavo kaip vyro problemas reiškia pasakyti, kad esi nevyriškas. Vyrai labai rizikuoja, jie geriau sukandę dantis patylės“, – svarstė ekspertė.
Pristatė mokymo priemones
Konferencijoje buvo pristatyta net keletas pagalbinių priemonių pedagogams, padedančių ugdyti sveikus vaikų tarpusavio santykius, lyčių lygybę, profesiškai orientuoti bei paskatinti išdrįsti realizuoti tikruosius savo gebėjimus.
Viena tokių priemonių – VU akredituota metodika „Lytis ir švietimas“, praktinėje dalyje turinti užduotis apie lyčių stereotipus ir profesinį vaikų orientavimą.
Pristatyta ir programa SAFER – smurto lyties pagrindu prevencinė medžiaga 6-12 m. vaikams, apimanti patrauklias šiai amžiaus grupei formas – mobiliąją žaidimo programėlę bei animacinį filmuką. Ją pristatė VU docentė Neringa Grigutytė.
Kuriant šią programą 5 dalyvaujančiose šalyse buvo atliktas tyrimas apie jose tarp mokinių ir mokytojų paplitusius lyčių stereotipus.
Mažiausiai stereotipinių atsakymų buvo Airijoje. Daugiausiai – Graikijoje ir Kipre (tarp mokinių), bei Italijoje (tarp mokytojų). Lietuva tarp tirtų šalių visuose klausimuose atsidūrė per vidurį.
Tyrime paaiškėjo, kad stereotipinis požiūris į berniukus – dažnesnis nei į mergaites, ir patys berniukai turėjo daugiau stereotipų nei mergaitės.
Lietuva išsiskyrė vienu aspektu: mūsų šalies mokiniai, tiek berniukai, tiek mergaitės, labiau pateisina kito erzinimą lyties pagrindu (mano, kad nieko čia tokio erzinti mergaites ar berniukus).
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vyresnioji patarėja Vilma Gabrieliūtė pristatė gerąsias projektų BREAK ir BRIDGE praktikas.
Atliktos analizės rodo, kad vyrai ir moterys vadovėliuose vaizduojami kaip nelygūs: pavyzdžiui, vadovėliuose nerandama, kad moterys valdytų pinigus. Istorijos vadovėliuose moterų personažės dingsta. Berniukų ir vyrų agresyvus elgesys yra normalizuojamas.
Kuomet kalbama apie klasikos kūrinius, suprantama, kad jų nepakeisim, bet galima pasiūlyti analizavimo būdus, pateikiamos rekomendacijos, kaip dirbti su esamais vadovėliais.
Kaip lyčių stereotipus koreguojanti metodinė priemonė rekomenduojamas Estijoje sukurtas 10 dalių serialas „Kodėl gi ne?“, kuriame vaizduojamos įvairios situacijos ir parodoma alternatyvi pabaiga – kaip viskas galėtų pasibaigti, jeigu diskriminuojamas žmogus išdrįstų elgtis kitaip. Serialas prieinamas „Youtube“ lietuvių kalba.
