Tačiau penktadalis tokių teisinių procesų užsitęsia ilgiau nei metus. Ar tokiu atveju užtikrinamos vaiko teisės, kol bylinėjasi jo tėvai? Kokių gudrybių griebiasi tie, kurie vengia alimentų? Ir kaip viskas keičiasi, jeigu bylinėjamasi dėl specialių poreikių turinčio vaiko išlaikymo?
Prieš 6 metus išsiskyrusi ir viena vaiką auginanti A.S. dvejus metus bylinėjasi su buvusiu vyru dėl dukros išlaikymo. Gan anksti medikai A.S. dukrai nustatė retą širdies ydą, dėl neaiškių priežasčių staiga pakylantis pulsas beveik visuomet baigdavosi reanimacijoje. Medikai sakė, kad mergaitė gali iš šitos ligos išaugti.
„Mes kartu su vyru buvom nusprendę dukrą leisti į privatų darželį. Abu stengėmės užtikrinti jai sąlygas, kad ji galėtų augti ir stiprėti. Bendru sutarimu jis dengė to darželio sąskaitas. Mes iš tiesų abu su vyru tikėjomės, kad dukra tą ligą išaugs.
Kai ji baigė darželį, aš laikiausi susitarimo ir leidau dukrą į valstybinę mokyklą, kuri mums priklausė pagal gyvenamąją vietą. Dukra lankė tą mokyklą pusę metų. Per tą pusę metų jos sveikata ir būklė labai blogėjo“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ pasakojo A.S.
Pasirinko privačią mokyklą
A.S. ėmėsi ryžtingų sprendimų – pakeitė dukrai mokyklą ir kreipėsi į teismą su prašymu padidinti išlaikymą. Teismai dėl to tęsiasi jau dvejus metus. A.S. sako, kad dabar, žinodama, koks tai procesas, gal būtų net nepradėjusi bylinėtis. Jai teko rinkti įvairias pažymas, kaupti čekius, braižyti vaiko išlaidų lenteles, teikti tikslias ataskaitas teismui, kiek kainavo vaiko batai, striukė, lankomas būrelis ar kiek dukra pravalgo.
A.S. prašė teismo priteisti iš buvusio vyro papildomai maždaug 3 tūkst. eurų sumą metams. Tiek kainuoja pusė metinio mokyklos mokesčio.
„Po tų dvejų metų tu sulauki sprendimo, koks yra priteisiamas kiekvienai mamai, auginančiai sveiką vaiką, neturinčių kažkokių ypatingų poreikių. Tada ir kyla klausimas, kam reikėjo tuos dvejus metus mane tampyti po tuos teismus“, – sakė A.S.
Moters advokatė sakė, kad ši byla parodė, jog ilgametė teismų praktika dažnai nesuveikia.
„A.S. byla yra išskirtinė mano praktikoje dėl daugelio priežasčių. Ji atskleidė nemažai teisinio reglamentavimo ir netgi proceso klaidų. Jos parodo, kad visgi ta byla, kur atrodo jau teismų praktika yra suformuota ir Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri remiasi vaiko interesų apsaugos principu, kartais nesuveikia. Apygardos teismas gražino bylą į pirmą instanciją, kas užvilkino visą šitos bylos nagrinėjimą. Ta byla jau tęsiasi du metus. Ir tas apsaugos principas, kuris turėtų būti vaikui kaip išlaikymas, priteisiamas čia ir dabar, nes mes vaiką maitinam, ugdom, vaiką rengiam šiandien, ne rytoj, ne poryt, aš manau, kad jau peržengė protingumo ribas“, – sakė advokatė Aurelija Puzinienė.
„Dažniausiai su neįgaliuoju vaiku lieka viena mama. Ypač jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, mamai tenka įrodinėti, kad reikalinga yra papildoma suma išlaikymui“, – sakė Seimo Vaiko gerovės grupės vicepirmininkė Dovilė Šakalienė.
Vyras staiga „nuskurdo“
A.S. labai norėjo, kad teismas privačios mokyklos lankymą vertintų kaip dukros poreikį, nulemtą sveikatos, o ne kaip prabangą. Buvęs vyras teisme įrodinėjo, kad dukrai tokios mokyklos nereikia, nors vos per pusmetį valstybinėje mokykloje mergaitė net kelis kartus buvo nuvežta į reanimaciją. A.S. vyras atsisakė dalyvauti mediacijoje – susitaikyme – ir stengėsi įrodyti, kad neturi pinigų vaikui išlaikyti.
„Visi teismai pripažino, kad jis slepia savo pajamas. Kad jis sąmoningai nieko nenori uždirbti ir nieko nenori turėti. Apygardos teismas netgi prisidėjo prie to, kad jis galėjo pasibloginti savo finansinę padėtį, nes tuo metu, kai įsigaliojo apygardos nutartis, buvo nuimtas visas areštas nuo jo sąskaitų ir turtų. Tuo metu jis pardavė visą turtą ir perdavė įmonės akcijas giminaičiams. Visa tai pagrįstai kelia abejonių, kad apygardos teismas buvo objektyvus“, – sakė A.S.
„Kai yra teisiamasi dėl vaiko išlaikymo, tai iš tiesų yra labai daug probleminių situacijų. Nepaisant to, kad pasitaiko įvairių atvejų – ir kai vaiko mama, ir vaiko tėtis elgiasi netinkamai, vengia išlaikyti vaiką, vengia mokėti priteistus alimentus, slepia turtą, slepia pajamas – tačiau deja, mes visgi gyvename patriarchalinėje valstybėje.
Visgi dažnesnės situacijos, kai tėtis yra ta turtingesnė šeimos pusė. Kai tėvelis skyrybų proceso metu staiga nuskursta, nebevaldo didžiosios dalies savo turto, staiga savo įmonėje ima gauti labai mažą atlyginimą ir tuo pačiu metu advokatams sugeba išleisti labai dideles sumas – šiuo atveju yra akivaizdu, kad yra vengimas tinkamai pasirūpinti vaiku“, – sakė D.Šakalienė.
Pažeidžiami vaiko interesai
Vilniaus apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Janas Maciejevskis sako, kad teismas išsireikalauja iš kitų institucijų duomenis apie besibylinėjančių pusių finansinę padėtį. Tačiau pripažįsta, kad kartais sunku išieškoti priteistus pinigus iš piktybiškai prie vaiko išlaikymo nenorinčių prisidėti tėvų.
„Pirmas dalykas, kurį reikėtų pasakyti, kad bylos nagrinėjimo trukmė priklauso ne tiek ir ne tik nuo teisėjo, kiek nuo pačių bylos šalių. Kiek jos ateina pasiruošusios tą ginčą spręsti, kiek pasiruošia prieš tai, įrodymus surenka, tiek nuo to irgi priklauso bylos nagrinėjimo greitis.
Be abejo, ir nuo teisėjo užimtumo, bet paprastai būna, kad šalys įsivelia į tokius ginčus, kurie po to būna susiję su papildomų įrodymų rinkimu, su liudytojų apklausomis ir pan. Iš kitos pusės yra vaiko interesas – tai nereiškia, kad ji turi būti išnagrinėta per mėnesį ar kuo greičiau. Bet vaiko interesas yra, kad būtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris atitiktų jo poreikius. Ir atitiktų tėvų turtinę padėtį.
Nagrinėjant bylą, susijusią su vaiku, pirmiausiai vaiko interesai kaip prioritetas yra, bet negali nepaisyti ir bylos šalių teisių ir interesų, į jų teisės į teisingą teismą ir jų išklausymą. Tą pusiausvyra turi būti surasta. Dėl to ir užtrunka tos bylos, nes neišklausius šalies, nesuteikus galimybės pateikti kažkokius argumentus ar įrodymus, tu pažeisi tą pusiausvyros principą“, – teigė J.Maciejevskis.
Pasak kalbinto teismo atstovo, egzistuoja nuostata, kad vaiko padėtis – maistas, drabužiai, laisvalaikis, lankoma ugdymo įstaiga – neturėtų pasikeisti vien dėl to, kad tėvai pradeda gyventi atskirai. Seimo narė D.Šakalienė įsitikinusi, kad teisingumą apsunkina ir tai, kad dalis vaiko išlaikymo bylų nepasiekia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo.
„Kai kalbam apie vaiko interesus, jis yra ta silpniausia ir pažeidžiamiausia pusė ir jeigu kai kur yra biurokratiškai priimti sprendimai, tai būtent galimybė, kad galėtų šeimos ginčuose dėl vaiko interesų kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, yra labai svarbi. Įsivaizduokite, kad jeigu žmonės tokioj nevilty, kad eina per visą bylinėjimosi procesą, reiškia problema tikrai yra, aštri, reiškia, vaikas yra situacijos įkaitas. Todėl manau, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tokios bylos turėtų pasiekti privalomai“, – sakė D.Šakalienė.
Tektų atlyginti vyro teismo išlaidas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sako, kai skiriasi tėvai, visada iškyla trys klausimai: vaiko gyvenamoji vieta, bendravimas su vaiku ir vaiko finansinis išlaikymas. E.Žiobienės manymu, vaiko teisių apsaugos tarnybos turėtų dalyvauti visuose trijuose klausimuose ieškant vaikui geriausio sprendimo.
„Iš esmės teismo bylos trunka labai ilgai. Dar retai kada teismai nustato laikiną tvarką, kol teismas baigsis: su kuo gyvens, kas jį išlaikys, kaip bus nustatyta bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama. Tai jeigu tas klausimas nėra išsprendžiamas bylos pradžioje, neįvedama ta laikina tvarka, tai aišku, kad viskas įsisenėja. Negana to, kuris nors iš sutuoktinio reikalauja psichologinės ekspertizės vaikui. Eilės beprotiškai ilgos ir procesas tampa beprotiškai ilgu“, – teigė E.Žiobienė.
Pasak jos, vienas iš sprendimų, kaip sumažinti galimą žalą vaikui, esant tėvų konfliktui yra mediacija.
„Jeigu įmanoma tėvams susėsti ir pasikalbėti ieškant sprendimų, tai jau yra tam tikras privalumas. Visgi visiems reikia suprasti, kad turtinius dalykus galima susėsti, išsiaiškinti su advokato pagalba. Kartais, jeigu taikiau, tai su notaro pagalba. Išsidalinti turtą, santykius galima nutraukti, bet dėl vaiko gali tekti ir teks bendrauti iki vaikui sueis 18 metų.
Visi su vaiku susiję klausimai yra sprendžiami kartu – ar tai būtų gydymas, mokymas, išlaikymas, ar galų gale, bendravimas. Todėl tiems tėvams teks dar ne kartą bendrauti, aiškinti, kalbėti. Tai kuo taikiau jie išsiskirs, kuo taikiau jie priims šiandien sprendimą, tuo galbūt geriau bus ateityje. Aišku, valstybė dabar yra numačiusi tam skirti 4 valandas. Tai labai mažai. Žmonėms susitarti reikia žymiai žymiai daugiau“, – sakė E.Žiobienė.
A.S. toliau teks vienai rūpintis retą ligą turinčia dukra. Tik reikės nuspręsti, ar ji sutinka, kad tėvas prisidėtų 300 eurų, kaip priteisė teismas, ar sieks, kad ta suma būtų didesnė. Tokia, kuri leistų dukrai lankyti jai tinkančią ugdymo įstaigą, lankyti mėgstamus būrelius ir maistui per dieną išleisti daugiau nei 6 eurus. Buvusio vyro manymu, dukrai užtektų ir 3 eurų per dieną.
Jei A.S. nuspręs pasitraukti iš kovos lauko, ne tik vaiko išlaikymas kris ant jos pečių, bet dar ir buvusio vyro teisinės išlaidos. Jos nemažos – keletas tūkstančių eurų.
„24/7“ – sekmadieniais 16.30 ir 21.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
