„Jeigu vaikas jaučiasi nepriimtas, nereikalingas, lyg būtų šuniui penkta koja, tai gali stipriai atsiliepti jo psichinei sveikatai ateityje. Kuo ilgiau vaikas auga tokioje aplinkoje, tuo mažesnė yra jo savivertė. Vėliau vis didėja neteisingumo jausmas, pyktis ant viso pasaulio, kuris gali išaugti į agresiją savo ir aplinkinių atžvilgiu. Deja, vis dar gajus visuomenėje vyraujantis požiūris: mes augome kažkaip patys, tai ir mūsų vaikai užaugs, nereikia per daug priežiūros, nes išleps“, – sako psichologė.
Kliūtis vaikų savivertei augti – dėmesio stoka
Šiais laikais gyvenimo ritmas įtemptas, o tėvai dažnai neturi laiko net patys sau. Todėl kartais nepakankamai rimtai vertina ar nuneigia vaikų problemas, nes jos atrodo labai menkos, tačiau mažajam yra pačios svarbiausios. Negavę iš tėvų paguodos ir paramos, vaikai jaučiasi nematomi ir nesvarbūs. Anot psichologės, kai vaikas jau tampa paaugliu, visa tai atsigręžia prieš pačius tėvus. Paaugliai linkę stipriai išreikšti atšiaurumą, kuris gali būti lydimas tikrai aštriais pasisakymais ar net veiksmais.
Deja, dažnai ir mokykloje tokie vaikai nesulaukia taip jiems reikalingo dėmesio ir pripažinimo. Nuolatinėje įtampoje su daugybe vaikų dirbantys mokytojai kartais visai to nenorėdami, iš nuovargio ar trūkus kantrybei, priešiškai sureaguoja ar numoja ranka į sunkesnio charakterio vaikus.
„Toks pedagogų ar tėvų nevalingai atstumtas vaikas atranda išeitį, išsireikalaudamas dėmesio bei pripažinimo ne visada priimtinais, o kartais žalingais būdais. Tai ypač aktualu žemesnės savivertės vaikams. Vaikų dienos centruose ne taip retai susiduriame su vaikais, kurie šeimose ir mokykloje jau būna „nurašyti“, apibūdinami kaip nesukalbami, sunkaus charakterio, kartais net agresyvūs“, – teigia su organizacijos „Gelbėkit vaikus“ globojamais vaikais dirbanti psichologė.
Vaikų užimtumas – būdas auginti savivertę
Vaikams ypač svarbu jaustis reikalingais, patirti sėkmės jausmą ir būti pripažintais. Tai ugdo jų pasitikėjimą savimi ir savivertę, kuri labai svarbi stabiliam gyvenimo pagrindui sukurti. Todėl gera terpe mokytis socialinių įgūdžių ir pasitikėti savimi yra įvairi popamokinė veikla. Mažuose kaimeliuose ir miesteliuose tokios veiklos maža, todėl čia didelį darbą atlieka vaikų dienos centrai.
„Kartais tėvai nenori leisti savo atžaloms lankyti dienos centro. Tam gali būti keletas priežasčių. Viena jų – noras apsaugoti nuo ten esančių vaikų tariamo žalingo poveikio. Antroji, tėvų nenoras, kad vaikai atėję per daug pasakotų, kas vyksta namuose. Tačiau kartais dienos centras gali būti vienintelė rami vieta, kur vaikai gali padaryti namų darbus, jau nekalbant apie šiltą maistą ir įvairias edukacines veiklas“, – sako S. Markuckienė.
Mažina atskirtį tarp vaikų
Seniau vaikų dienos centrai buvo skirti šeimoms, kurios patiria socialinius ar finansinius sunkumus. Tačiau jau keleri metai, kaip ši nuostata po truputį keičiasi. Vaikų dienos centrai priima vaikus iš įvairių šeimų, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, socialinių įgūdžių ir patirties. Taip siekiama mažinti atskirti tarp vaikų.
Širvintų vaikų dienos centro vadovė Elena Petkūnienė pasakoja, kad anksčiau buvo jaučiama, jog tarp vaikų vyrauja atskirtis, vyresniems vaikams darėsi „ne lygis“ ateiti į užsiėmimus dienos centre, kai kurie atsisakydavo mokyklose valgyti nemokamus pietus, kad nepasirodytų gyvenantys skurdžiai. Tačiau šiandien kone visi Širvintų miesto vaikai nori ateiti į dienos centrą. Jie čia su dideliu užsidegimu įsitraukia į aktyviai veikiantį vaikų dienos centro teatrą. Jau kelerius metus vaikai su spektakliu „Žiurkių karalius“ keliauja ir po Lietuvą, ir po kitas Europos šalis.
„Mūsų spektaklyje vaidina ir vaikai iš dienos centro, ir jų tėvai, ir dienos centro savanoriai. Taip pat atrinkome geriausius Širvintų mokyklų mokinius, kurie prisijungė prie mūsų teatro. Su spektakliu buvome nuvažiavę į Vokietiją. Mūsų dienos centro veikla įdomi, vaikai gali ne tik vaidinti, bet ir patys padėti kurti kostiumus. Čia jiems suteikiama galimybė ir laisvė skleistis, jie žino, kad pasitikima jais, todėl noriai ateina tiek vyresni vaikai, tiek ir iš pasiturinčių šeimų“, – kaip mažinama atskirtis tarp vaikų pasakoja Širvintų vaikų dienos centro vadovė Elena ir priduria, kad Širvintų vaikų dienos centre vaikai ne tik vaidina, bet ir šoka romų šokius, audžia juosteles, mokosi gaminti maistą, piešia, kuria senovinius žaislus. Vaikai netgi padėjo sukurti dienos centro logotipą.
Anot psichologės S. Markuckienės, suteikti vaikams terpę, kurioje jie gali kurti, gauti savo atsakomybes ir jausti pasitikėjimą yra labai svarbu. Tai padeda ugdyti jų savivertę, socialinius įgūdžius, leidžia pasijusti norimiems ir laukiamiems, kuria bendruomeniškumo jausmą. Šie dalykai ypač svarbūs vaikų ateičiai, nes gali padėti jiems pralaužti uždarą atskirties ratą, išbristi iš sunkios aplinkos, kurioje jie auga.
Šiandien prisidėti prie sunkiau gyvenančių vaikų talentų ugdymo bei tvirto pagrindo jų ateičiai sukūrimo jau trečius metus kviečia ir BENU vaistinė. Interneto svetainėje www.benuvaikai.lt paaukoti, nuo vaistinėje pažymėtų produktų surinkti ar lojalumo kortelėse sukaupti ir paaukoti pinigai bus skirti vaikų dienos centrams išlaikyti. Papildomas finansavimas vaikų dienos centrams ypač svarbus žiemos mėnesiais, kai nutrūksta valstybės finansavimas.
