Pasak psichologų, pernelyg didelė dovanų gausa vaikus tik sutrikdo. Jie gali pradėti nevertinti gautų žaislų, be to, pamiršti artumo ir šventinio džiaugsmo su šeima prasmę. Austėja Landsbergienė, įkūrusi darželių tinklą „Vaikystės sodas“, yra sakiusi, kad šimtus eurų kainuojantys daiktai – nebūtinai geras sprendimas.
Minėtojo tinklo ugdymo vadovė Aušra Rabašauskienė papasakojo, kaip sveikiausia bendrauti su vaikais, kalbant apie šventes, ir kokias dovanas jiems pirkti.
Kas vaikui – Kalėdos?
Pirmas klausimas, kuris kyla galvojant apie naujoviškas ugdymo kryptis ir Kalėdas, yra dovanos. Kodėl minėtame darželyje jos nedovanojamos?
„Dažnai šeimoje (o ir darželyje, mokykloje, pas senelius, ir visame mieste), kai tik prasideda Kalėdinis sezonas, tai ir prasideda klausimai: „Ko nori dovanų?“, „Ką tau atneš Kalėdų Senelis?“, „Šito dabar nepirksime, bet gal gausi per Kalėdas“, jau nekalbant apie baisųjį: „Jei blogai elgsiesi, Kalėdų Senelis dovanų neatneš.“
Galima pagalvoti, kad Kalėdos yra dovanų gavimo šventė. Net jeigu šiandien savo vaikų paklaustumėte, kas yra Kalėdos, turbūt būtų mažai vaikų, kurie nepaminėtų dovanų pirmajame sakinyje. Bet Kalėdos juk nėra vien dovanos, todėl turime vaikams parodyti, kad galima ne tik gauti, bet ir duoti.
Taigi, Kalėdų senelio dovanos atkeliauja tik į namus, o juose kiekviena šeima pasirenka sau artimiausias dovanų dovanojimo tradicijas“, – pabrėžė specialistė.
Psichologai dabar dažnai kalba apie dovanų bumą. Tai – pastebima ir iš specialistų pusės?
„Žaislų pasirinkimas yra didžiulis. Vaikai per televiziją ir kitas medijas mato daug žaislų reklamų, todėl natūralu, kad norų yra daug. Vaikai turėtų būti mažiau skatinami materialiomis dovanomis, daugiau dėmesiu, kartu praleistu laiku, kuomet kuriamos bendros šeimos tradicijos.
O ką dovanoti ir kurį vaiko norą pildyti, šeima pasirenka kiekviena pagal save“, – sakė A.Rabašauskienė.
Vertę kuria ne kaina
Taip pat perkant vaikui žaisliuką, svarbu apie jį ir kalbėtis. Tarkime, dovanų nupirkus lėlytę, tėvams patariama sugalvoti jos istoriją.
„Vaikas turi išmokti palaukti apdovanojimo. Šis įgūdis yra labai reikalingas. Todėl dovanos turėtų turėti ypatingą reikšmę, kurti prisiminimus, turėti istorijas. Dovana neturėtų būti tik daiktas be žodžių, apie tai reikia kalbėti su vaiku.
Pvz., įsivaizduokime, kad mama ar tėtis grįžo iš kelionės ir parvežė minkštą meškiuką. Jei tai būtumėt jūs, papasakokite vaikui, iš kokios šalies jis atvyko, pažiūrėkite žemėlapyje, kur ta šalis; papasakokite, kodėl nusprendėte nupirkti būtent šį žaislą, apie ką galvojote; kaip jūs jį gabenote ir t.t.. Istorijos padaro daiktus vertingus, ne jų kaina“, – patarė specialistė.
Tai akcentuoti ji siūlė ir ruošiantis šventėms šeimoje. Pasak A.Rabašauskienės, kiekviena šeima kuria savo tradicijas: vieni rašo laiškus Seneliui, kiti traukia burtus, kokią dovaną rinks kuriam šeimos nariui, treti visus metus sudarinėja dovanų sąrašus.
Ką tuomet dovanoti?
Darželiuose, už kuriuose vykstantį ugdymą moteris atsakinga, Kalėdos švenčiamos kiek kitaip nei įprastuose darželiuose. Kaip ten vaikai laukia švenčių ir kas kuriama gruodį?
„Visą gruodžio mėnesį kartu su bendruomene kuriame šventinę nuotaiką: puošiame erdves imbieriniais tėvų ir vaikų keptais sausainiais, ruošiame Samariečių dėžutes mažiau pasiturintiems; vaikai ir mokytojai repetuoja pasirodymą tėveliams. Juk per Kalėdas duodame, dovanojame, esame dosnūs.
Turime parodyti padėką tiems, kurie mumis rūpinasi. Kalėdų Senelio į šventę nekviečiame. Kalėdos turi būti orientuotos į buvimą kartu, o ne į dovanas. Suburiame bendruomenę, jai vaikai paruošia padėką – pasirodymą, o eilėraštį scenoje sako ne už saldainį, o dėl to, kad jaučiasi dėkingi.
Esame girdėję mitą, kad kadangi nekviečiame Kalėdų Senelio į šventę, tai jo niekur ir neminime. Norime paneigti šį mitą. Galime klijuoti jam barzdą, skaičiuoti dovanas rogėse, rašyti Seneliui laišką ar net gaminti Kalėdų Senelio dantų pastą. Kalėdų Senelis – graži legenda, kurią integruojame į savo programą“, – pasakojo A.Rabašauskienė.
Tačiau ugdymo vadovė atsakė ir kokias dovanas geriausia geriausia rinktis, jei nežinai vaiko norų. Juk ne vienas užtrunka, kol sugalvoja, ką galima padovanoti krikštasūniui ar sesers dukrai.
„Visada renkuosi knygą, stengiuosi, kad ji būtų lietuvių autorių. Jei tik yra galimybė, dovanokite vaikams įspūdžius – kartu nukeliaukite kur nors, kalbėkite kartu, ką matėte, kaip jautėtės, dalinkitės prisiminimais, žaiskite.
Jei jūs keliauti kartu negalite, dovanokite vaikui įspūdžius su šeima. Kartais net toks paprastas dalykas, kaip nuėjimas suvalgyti ledų į kavinukę, gali tapti įsimintinu susitikimu vaiko ir mamos ar tėčio (ypač, kai šalia nėra brolio ar sesers)“, – patarė A.Rabašauskienė.
Ir priminė, kad kiekvienas nupirktas žaislas turėtų turėti savo istoriją, o svarbiausia dovana – savo laiko, šypsenos ir dėmesio.
