Daugėja vyresnio amžiaus savanorių
Savanorius koordinuojančių organizacijų duomenimis, Lietuvoje daugėja tiek teigiamai vertinančių savanorišką darbą, tiek įsitraukiančių į tokias veiklas. Net 87 proc. lietuvių mano, kad savanorystė yra gerbtina veikla, kuri labai naudinga visuomenei. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje savanoriauja jau daugiau nei 20 proc. jaunų žmonių, kai 2011 m. tokių buvo mažiau nei 15 proc. Vis dar dažniausiai savanorystę renkasi 17-30 metų jaunimas, tačiau neatlyginta veikla sparčiai populiarėja ir tarp vyresnių žmonių.
Vienos seniausių Lietuvoje savanoriškos mentorystės programų „Big Brothers Big Sisters“, Vilniuje įgyvendinamos beveik 25-erius metus, vadovė Jūratė Baltuškienė pastebi, kad prieš dešimtmetį dažniausiai savanoriavo studentai ir jaunimas. „Prieš 15-20 metų didžioji dalis „Big Brothers Big Sisters“ savanorių buvo jauni žmonės, kurie dar būdami studentais ieškojo papildomos savirealizacijos, galimybių pabendrauti su bendraminčiais, darant gerus darbus susirasti ir savo amžiaus draugų. Šiuo metu daugelis mūsų savanorių – baigę studijas, turintys stabilias pajamas, užimantys įvairias pareigas, sukūrę savo šeimas arba planuojantys tai artimiausioje ateityje. Jie tikslingai ieško savanoriškų veiklų, nori prisidėti prie geresnės visuomenės kūrimo, savo vertybių, darant gerą kitiems, įtvirtinimo“, – sako Paramos vaikams centro, kuriame veikia programa, psichologė.
Savanorių apklausos skelbia, kad patraukliausios neatlygintai veiklai yra tokios sritys, kaip aplinkosauga ir tvarkymas, pagalba vaikams, jaunimui ir senyvo amžiaus žmonėms, gyvūnų globa.
Savanorystė suteikia prasmės ir vidinį pasitenkinimą
Visi, kurie nors kartą savanoriavo vieningai tvirtina, kad tokia veikla suteikia pilnatvės jausmą, stiprina savivertę ir padeda pajusti ilgalaikį džiaugsmą. J.Baltuškienė pabrėžia, kad nesvarbu, kokia savanoriška veikla žmogus užsiima (vežioja maistą, globoja gyvūnus, tvarko aplinką ar padeda vaikams) ir kiek laiko tam skiria, kiekvienas neatlygintinas darbas suteikia prasmės ir stiprų jausmą, kad nepastebimai lekiant savaitėms, ta diena – pragyventa ne veltui.
Programoje „Big Brothers Big Sisters“ savanoriaujanti teisininkė Karolina antrina: „Vienas pagrindinių motyvų, lėmusių pasirinkimą savanoriauti, buvo tai, kad norėjosi savo laisvalaikį užpildyti prasmingai ir pajusti vidinį pasitenkinimą“.
„Big Brothers Big Sisters“ savanoris kartą per savaitę susitinka su 7-14 metų vaiku – eina kartu sportuoti, į kiną ar teatrą, gamina rankdarbius ar maistą, užsiima kitomis abiems patinkančiomis veiklomis ir kalbasi įvairiomis temomis. Išklausančio ir suprantan
io žmogaus vaikams labai reikia skiriantis tėvams, šeimai persikėlus gyventi į kitą miestą ar vaikui pakeitus mokyklą, išgyvenant netektį, patiriant patyčias, susirgus artimajam ir pan.
„Esminis dalykas, kurį gaunu – tai mažo, dar besiformuojančio vaiko laikas ir dėmesys, taip pat ypatingas ryšys, kuris užsimezga draugystės metu. Pajusti tą jausmą, kuomet kažkas visada laukia susitikimų su tavimi, skiria tau savo laiką, tavimi pasitiki – nerealu“, – ką gauna savanoriaudama atskleidžia Karolina.
Kaip neatlygintina veikla keičia savanorius?
Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus Gedimino Rotary klubo, įmonės „Narbutas“, kitų priva
ių ir verslo iniciatyvų lėšomis remiamos programos „Big Brothers Big Sisters“ savanoriai pabrėžia, kad ne tik jie padeda vaikams išgyventi krizes, įgyti pasitikėjimo, matyti tinkamą gyvenimo kryptį, bet ir patys keičiasi.
Daugiau nei dvejus metus savanoriaujanti Agata sako, kad savanorystė įprasmina gyvenimą, ugdo, padeda atrasti laiko vienam svarbiausių gyvenimo dalykų – draugystei. „Susitikusi su savo Mažąja Drauge ilsiuosi nuo intensyvaus gyvenimo tempo, pamirštu visas problemas ir linksmai leidžiame laiką: kartais slidinėjame, vaikštinėjame po miestą, prisivalgome guminukų. Ji man primena apie mažus svarbius gyvenimo dalykus, kuriuos po susitikimų pastebiu vis labiau“, – džiaugiasi savanorė.
Karolina, studijuojanti bendrosios praktikos slaugą, įsitikinusi, kad savanorystė neša daugiau naudos jai pačiai nei mergaitei, su kuria draugauja. Mat bendraudama su Mažąja Drauge daugiau sužino apie save, savo jausmus ir taip tobulėja.
Projektų vadovu dirbantis Laurynas sako, kad bendraudamas su Mažuoju Draugu, tapo atviresnis, išmoko dalintis ir priimti informaciją iš pašnekovų. „Susitaikiau su mintimi, kad kartais nors ir labai norėtųsi aktyviais veiksmais padėti kitam žmogui, tačiau konkrečioje situacijoje geriausia pagalba yra mano dėmesys ir išklausymas“, – pastebi ne vienerius metus programoje „Big Brothers Big Sisters“ savanoriaujantis vyras.
