– Kas Jums yra Adventas ir su kokiais ritualais, būsenomis jį siejate?
– Adventas – tai laikas, kai labai reikia visokios rūšies šviesos: žvakelių, lempelių, o svarbiausia – tos šviesos, kurios nenusipirksi – artumo pojūčio, bendrumo jausmo. Labiausiai to reikia vaikams, tad Adventas man – tai susitikimų su jais metas. Karpome angelus, liejame akvareles, kuriame žodžių tiltus ir tampa tikrai šviesiau bei jaukiau išbūti iki to pirmojo tikro sniego baltumo, iki sugrįžtančios saulės spindulėlio.
– Kodėl vaikams, o galbūt ne tik jiems, reikalingi tokie ritualai, kaip Advento užduotėlės, kalendoriai, mažos staigmenos? Kuo tai naudinga?
– Kalėdinis vakaras žiba kažkur kalendoriaus gale ir niekaip neateina. Vaikui labai ilgu visą mėnesį laukti. Todėl mažyčių stebuklų, kad ir tokių, kaip iš anksto suplanuotos smagios užduotys kiekvienai Advento dienai A. Smith knygoje „Kaip Vinstonas Kalėdas atnešė“, labai reikia kasdien. Tai maži žingsneliai, padedantys ne tik sulaukti švenčių, bet ir psichologiškai joms pasiruošti, „papuošti širdį“, kaip sako Mažojo princo lapė.
– Patarkite, kaip namuose sukurti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą vaikams. Kokiomis veiklomis užsiimti?
– Tam, visų pirma, reikės rasti laiko. Tai – jau pirmasis stebuklas. Antrasis stebuklas – atidėti šonan visus išmaniuosius įrenginius, uždegti stalinę lempą, o gal ir kelias, sukuriant jaukią atmosferą, ir imti lėtai vartyti vaikišką knygą, domintis iliustracijomis, aptariant, nukrypstant nuo skaitymo į pasikalbėjimus. Svarbu išbūti drauge, jaučiant tarpusavio ryšį. Tą padaryti padės bendri darbeliai. Idėjų vis kitokiai užduočiai kasdien rasite specialiai šiam laikotarpiui sukurtų istorijų ir užduočių knygose, tokiose kaip Alexo T. Smitho „Kaip Vinstonas Kalėdas atnešė“. Šios knygos užduotėles nusprendėme įgyvendinti kartu su leidyklos „Nieko rimto“ kolegomis. Įvertinti, kaip mums sekasi ir pasidalinti savo pačių kūriniais visą švenčių laukimo laikotarpį galėsite mūsų socialiniuose tinkluose.
– Kaip atsimenate šį laikotarpį, žiemos pradžią iki didžiųjų metų švenčių, iš savo vaikystės?
– Daug skaitydavau ir ką nors rankdarbiaudavau. Aš mėgau ir tebemėgstu iš visokių niekniekių padaryti kažką naujo, sukurti mažą stebukliuką ir juo džiaugtis. Tai labai praskaidrindavo ilgus vakarus. Kurdavau atvirukus, įsižiebusi lempučių girliandą. Juos mama vėliau išsiųsdavo artimiesiems.
– Pasidalinkite savo mėgstamiausio darbelio rekomendacija šiam laikotarpiui.
– Labai mėgstu žaisti su girliandų šviesa. Šiuolaikinių girliandų LED lemputės nekaista, jas yra saugu naudoti, todėl galima jas apvynioti spalvotu popieriumi, talpinti į stiklainius, užrišti maišeliuose ir stebėti, kaip švyti. Gera, paprasta ir tuo pačiu magiška, paslaptinga... Prie tokių švieselių norisi gerti arbatą ir jaukiai šnekučiuotis su artimais žmonėmis. Parodyti tokius paprastus kasdienybės stebuklus vaikui yra labai svarbu, todėl kviečiu ilgus Advento vakarus jaukiai leisti kuriant ir kalbantis. Vaikai tikrai mielai to imasi. Nereikėtų kelti itin aukštų reikalavimų kokybei – visų svarbiausia – tiesiog džiaugtis procesu. Kartais verti ant vielutės karoliukus naudinga ir suaugusiems: sulėtina laiką, atpalaiduoja, prajuokina. O tokios atmosferos šeimoje vaikui reikia labiausiai. Sukurkime švenčių laukimo stebuklą vaikams, nes kitaip šventės jiems asocijuosis su spūstimis, eilėmis prekybos centruose ir pabalusia iš nuovargio mama.
