Ši liga išgydoma, tačiau tik Šveicarijoje, Lozanoje, kur esančios klinikos specializuojasi šios ligos gydyme. Gydymą ten kompensuoja Lietuvos Valstybinės ligonių kasos, tačiau už keliones (jų būna ne viena ir ne dvi) ir pragyvenimą Šveicarijoje tėvai turi susimokėti patys. Tos išlaidos ne tik šiai neįgaliųjų šeimai, bet ir kitoms šios ligos paliestų vaikučių šeimoms būna didelė problema.
Rugpjūtį „Mamų unija“ pradėjo rinktis aukas Adrijaus tėvų kelionėms į Šveicariją, ir per neilgą laiką reikiamą sumą surinkti pavyko.
Šį spalį ir lapkričio pradžioje Deimantė su sūneliu jau lankėsi Lozanos klinikose, lapkričio 11 d. vėl ten vyks.
„Medikai patvirtino, kad Adrijaus kairioji akytė sveika, o dešinojoje yra trys augliukai. Du iš jų jau apmirę, o vienas dar aktyvus. Jam buvo taikomas gydymas lazeriu, bet šis pasirodė per silpnas, taigi kito vizito metu bus imtasi chemoterapijos“, – pasakojo Deimantė.
O kaip silpnaregei mamai su kūdikiu sekasi keliauti į svetimą šalį? „Viskas buvo gerai. Pirmą kartą mus lydėjo mano brolis, antrą – pažįstama mergina. Be to, labai pagelbėjo Šveicarijos lietuviai – jie mus ir nuvežė iš oro uosto į ligoninę bei atgal, ir padėjo susikalbėti su gydytojais“, – pasidžiaugė Deimantė.
Gali būti, kad į trečiąją kelionę ji su sūneliu vyks be palydos, nes nelengva rasti padėjėją, kuris darbo dienomis galėtų keliauti į Šveicariją. Tačiau moteris dėl to labai neišgyvena: oro uostuose yra teikiama asistentų, kurie keleivius palydi iki pat lėktuvo, paslauga.
Kūdikis skrydžius pakelia gerai, neverkia, lėktuvui kylant ir leidžiantis, tik po skrydžio kurį laiką būna irzlesnis ir nenori valgyti. 5 mėn. kūdikis Adrijus judrus ir aktyvus, jau bando sėstis, verstis nuo nugarytės ant pilvuko, domisi žaisliukais. Deimantė patikino, kad vaiku rūpintis jai su vyru nėra sudėtinga. Nors jie jo ir nemato, bet jį jaučia ir supranta, kada ko jam norisi.
Į Šveicariją gydytis Deimantei su Adrijumi reikės keliauti dar ne kartą ir neaišku, kiek viskas užtruks, bet faktas, kad tas gydymas duoda gerų rezultatų ir daugelis ten gydytų vaikučių vėliau mato gerai.
Sūnus paveldėjo tėčio ligą
Kaip jau rašė Lrytas.lt rugpjūčio mėnesį, ir Deimantės, ir Nerijaus artimieji yra matantys. Moteris yra silpnaregė dėl to, kad gimė neišnešiota, 32 nėštumo savaitę, ir po kurio laiko jai buvo diagnozuota naujagimių retinopatija. O Nerijus vaikystėje neteko regėjimo dėl retinoblastomos – ligos, kuri dabar diagnozuota ir jo sūnui. „Vyro vaikystėje šios ligos gydymo nebuvo, taigi medikai jam vieną akį tiesiog išėmė. Kai pamatė, kad ir kitą akį liga pažeidė, išėmė ir ją“, – konstatavo žmona.
Abu jaunuoliai mokėsi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre Vilniuje, bet vienas kito nepažinojo. Jie susipažino feisbuke – šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes internetu bendrauti ir neregiams. Jie kartu jau septynerius metus, o šių metų balandį, jau besilaukdami sūnaus, ir susituokė. Sūnus gimė kiek anksčiau numatyto laiko. Patikrinus naujagimio akytes, buvo matyti, kad į šviesą jos reaguoja, bet medikai patarė, kai berniukui sueis mėnuo, pasitikrinti, ar jam nepersidavė mamos liga. O per patikrą, deja, paaiškėjo, kad jis perėmė retą tėčio ligą – jo dešinėje akytėje aptiktas piktybinis auglys.
