Gana neįprasta, kad apie savo vaiko pasiekimus žurnalistams pasakoja ne vaiko mama, o jo tėtis. Būtent Arvydas Dimša (37 m.) dažniausiai vežioja sūnų į užsiėmimus ir planuoja jo užimtumą. Kad galėtų kasdien rūpintis sūnaus lavinimu, Arvydui teko iškeisti operatoriaus darbą į nuosavą verslą – jis įkūrė video ir reklamos įmonę „Vaizdo sprendimai“, o būdamas jos vadovu gali pats planuotis savo darbo valandas ir jas derintis prie įtempto sūnaus užsiėmimų tvarkaraščio: kasdien po pamokų jį veža į muzikos mokyklą ar į kitus būrelius.
Tad gal sūnaus diagnozė šeimai išėjo į naudą, juk jos dėka tėtis įkūrė savo įmonę? „Įkurti savo įmonę šiais laikais paprasta, tą galima padaryti ir internetu per 15 minučių. Kas kita – pasiekti, kad įmonė veiktų, kad būtų iš ko mokėti mokesčius ir algas darbuotojams. Visgi mes su kolektyvu jau trejus metus sėkmingai kuriame televizijos laidą „Gyvūnų manija“, taigi sekasi neblogai“, – sakė Arvydas.
Stebėdamas, kaip Adomas mokosi groti ir dainuoti, nė neįtartum, kad su juo kažkas negerai – jis atrodo mielas berniukas, mokantis susikoncentruoti į savo veiklą ir besiklausantis tėčio patarimų.
Arvydas su žmona Viktorija džiaugiasi, kad jų sūnus dabar – gudrus vaikas, pritampantis ir įprastinėje bendrojo lavinimo, ir muzikos mokykloje, besirūpinantis savo jaunesne penkiamete sesute. Tėvai įsitikinę, kad prie to, jog jų sūnus visur pritaptų ir neprapultų, prisidėjo jų pastangos ir intensyvus lavinimas. „Adomui labai tinka struktūra, aiški dienotvarkė, kai jis tiksliai žino, kada ką veiks. O kai nėra veiklos, daug laisvo laiko, ima reikštis jo jautrumas ir elgesio problemos“, – sakė tėtis.
Kad Adomas – nestandartinis vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, tiksliau, Aspergerio sindromą, jo tėvai oficialiai išgirdo, kai jam buvo treji. Iki tol jiems jau kėlė įtarimų tai, kad pirmagimis sūnus buvo labai jautrus, daug verkdavo dėl menkniekių. Jei nukrisdavo jo statomo bokšto kaladėlė, galėjo valandą sriūbauti. Itin jautriai jis reagavo į aplinkos garsus, tarkim, įskridus į kambarį zyziančiai musei, ramybės nerasdavo visą pusdienį. Ir vis atsisakydavo jam siūlomo maisto, kurį laiką mito beveik vien tik grikiais. Dabar valgo daugiau produktų, paragauja ir mėsos, bet vis tiek jam įtikti nelengva.
Be to, iki trejų metų Adomas beveik nekalbėjo. Sakinukais kalbėti pradėjo, tik sulaukęs penkerių.
Kai pradėjo lankyti darželį, tėvų įtarimus, kad kažkas negerai, patvirtino auklėtojos – jos atkreipė dėmesį į tai, kad vaikas gali pusę dienos praleisti kampe vienas, nekreipdamas dėmesio į bendraamžius.
Mokė to, ko kiti išmoksta patys
„Noriu visiems tėvams pasakyti, kad jei jiems kliūna tai, kad vaikas ilgai nekalba, labai jautriai reaguoja į aplinką ir atsisako daug ką valgyti, reikėtų greičiau kreiptis į specialistus – gali būti, kad jis turi raidos sutrikimą“, – sakė Adomo tėtis.
Suprantama, išgirdę sūnaus diagnozę, tėvai jautėsi nusivylę, pikti ir liūdni. Jie pradėjo vesti jį į daugiafunkcinį raidos ir terapijų centrą, kuris kaip tik buvo netoli namų. Ten su juo dirbo įvairių sričių specialistai (psichologas, lopedas, ergoterapeutas, kineziterapeutas), kurie ir nukreipė tėvus tinkama linkme. Sūnaus polinkį į muziką jie atrado kartu su muzikos terapeute specialiąja pedagoge Solveiga Zvicevičiene.
Netrukus Dimšos užsibrėžė tikslą – kuo geriau sūnų lavinti, kad jis ateityje galėtų pritapti prie kitų žmonių.
„Tokie kitiems savaime suprantami dalykai, kaip kada pasisveikinti, kada atsiprašyti ar kaip reikia žaisti komandinius žaidimus, neurotipiniams vaikams augant tampa save suprantami. O autistams tai visiškai neaišku, taigi mes jam nuolat aiškinome, kaip tam tikrose gyvenimiškose situacijose reikia elgtis. Daug kartų pakartojus, jis tinkamo elgesio išmoksta. Taip pat jam reikėjo aiškinti apie perkeltines žodžių prasmes, nes jų nesuprato. Aiškiai matau sūnaus ypatumus ir tuomet, kai lyginu jo ir jo sveikos sesutės elgesį“, – sakė Arvydas.
Pataria ne slėptis, o rūpintis
Ir kitiems tėvams, kurių vaikai turi autizmo sutrikimą, pašnekovas patartų stengtis kuo labiau juos lavinti; jei neišeina lankytis pas specialistus, tą daryti patiems. „Kai su tokiais vaikais dirbama, jų elgesys ir būsena tikrai pagerėja. Svarbu turėti omenyje, kad vaikų smegenys intensyviausiai formuojasi iki 7 m., taigi iki tol svarbu įgyti kuo daugiau įgūdžių. Man liūdna žinant, kad kai kurie tėvai savo vaikų sutrikimus slepia, maskuoja ar nekreipia į juos dėmesio“, – sakė Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ priklausantis tėtis.
Ypač tėvai nerimavo, kai Adomui atėjo metas keliauti į mokyklą. Šiam žingsniui kantriai ruošėsi ir vis pasakojo Adomui apie tai, kaip reikės elgtis: pamokoje sėdėti ir klausytis, mokytojos nepertraukinėti, kai nori kažką pasakyti – kelti ranką ir pan. Dabar tėvai labai džiaugiasi, kad Adomas mokykloje apsiprato, elgiasi tinkamai, o atmosfera jo lankomoje Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje labai gera.
Pradėjo skinti laurus konkursuose
Autizmo spektro sutrikimų turintys žmonės neretai turi ne tik su bendravimu ir elgesiu susijusių sunkumų, bet ir talentų.
Adomas puikiai kalba ne tik lietuviškai, bet ir angliškai, dainuoja įvairiomis kalbomis, gerai skaičiuoja. Kai buvo mažesnis, su tėčiu vis eidavo į knygyną pirkti knygučių su užduotimis, kurias noriai ir greitai spręsdavo. Kartais būdavo nelengva rasti, ką pirkti – ir viena, ir kita, ir trečia knygelė jau buvo įveikta. Tarp knygų vaikas gali praleisti valandų valandas.
Arvydas pridūrė, kad kai kurie tokių vaikų trūkumai gali virsti privalumais. Štai aplinkos garsų bijojęs Adomas pasirodė esąs labai muzikalus. Kad jis tikrai gabus muzikai, tėtis suprato tada, kai jis laimėjo mokyklos talentų konkurse, kur varžėsi su paprastais vaikais. Vėliau gavo ir daugiau apdovanojimų, vėlgi – dalyvaudamas konkursuose kartu su sveikaisiais.
Dabar tėtis, kai sūnus dalyvauja konkursuose, už jį serga ir jaudinasi, o Adomas išlieka visiškai ramus.
Viktorijos, Arvydo ir Adomo Dimšų šeima šį rugsėjį gavo fondo „Algojimas“ įsteigta „Lietuvos Galios“ apdovanojimą už įkvepiančią tvirtybę.
Šis apdovanojimas keliaus į segtuvą, kur tėtis kaupia diplomus ir kitus Adomo pasiekimus fiksuojančius pasiekimus. Vyras pripažįsta, kad sūnui šie popieriai bent kol kas visai nerūpi, užtat jam pačiam paglosto savimeilę.
Su Adomu Dimša plačiau susipažinti galima jo feisbuko paskyroje. Beje, čia galima susisiekti su jo tėčiu ir sutarti dėl nemokamo koncerto senelių namuose ar kitoje įstaigoje.
